EgiZ
Nu ką aš galiu pasakyti. Kabinėtis prie gero teksto net nesinori. Viskas su juo yra gerai, čia tik nuo skonio priklauso ar patiks, ar ne. Man patiko. Ne taip baisiai kaip kačegaras (aha, čia man vienas įsimintinesnių rašyk'inių tekstų) bet vis tiek geras. Kažkaip nesitikėjau, kad taip išsirutulios. Įdomu.
Tik dėl pačios pabaigos. Mersedesas? Ar skaitytojas turėtų suprasti, kad grįžo Gerulaitis? Kodėl herojus turi atiduoti jam laužą? Juk kaip supratau su laužu jaučiasi ganėtinai laimingas. Aš jo vietoj gal neimčiau tų batų :)
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-03 10:55
Oi, kaip man patiko pabaiga! Visiškai ne to tikėjaus, bet realybė pranoko visus lūkesčius :-)
Pati gražiausia, sklandžiausia dalis, sužavėjo jau nuo pat pirmos pastraipos! Bet vieną preikaištėlį visgi turiu: norėtųsi dar sklandesnio perėjimo nuo panikos įstrigus lauže iki palaimos. Čia man trūksta kažkokio esminio nušvitimo, kodėl taip staiga ir kardinaliai pasikeitė jo nuotaikos ir požiūris į susiklosčiusią situaciją: „Tik tada, kai jo padangų aidą sugėrė kelio asfaltas, kai aplink mane užsivėrė miško siena ir mano jusles užklojo laukinės nakties šlamesiai, galutinai suvokiau, kad tai, kas man nutiko, nėra eilinis įmantrus bendradarbių pokštas. Aš tapau laužo kaliniu. O gal savanoriu atsiskyrėliu?! Argi ne to visada slapčia troškau – spjauti į barzdą visiems ir atskirai kiekvienam, kuris mane skriaudė, iš manęs tyčiojosi, manęs nemylėjo?! Tame pasaulyje buvau vienišas. O čia, vienas miške, vienišas nesijaučiau. Turėjau draugą – laužą. Atrodė, kad laužas su manimi bendrauja – skaito mano mintis ir reaguoja į jausmus, prižiūri mano kūną ir lepina sielą“ Net nežinau, kaip reikėtų tai pakeisti, o ar apskritai reikėtų, bet man asmeniškai norėtųsi to esminio pokyčio platesnio išrišimo. Ar bent jau, kad tas suvokimas, jog jis visgi daugiau atrado, nei kad prarado, ateitų pamažėliau, lyg susitaikymas, laipsniškas praregėjimas, ne taip staiga... Išsiplėčiau baisingai, bet tai viso labo nereikšmingas krislelis išties puikiame kūrinyje. Perskaičius paskutinį sakinį irgi nusišypsojau patenkinta:-) |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |