Apie žmogų

Atsisėdęs ant durų slekščio,
akis į tolį numetęs,
pirštais boružę palydi
savo kelio netekęs.

Dainą sudėjęs ant kelių,
vėjui papūtus praranda,
bučinį miesto vaikeliui
siunčia į temstantį dangų.

Paskui atsistoja ir klysta,
išmetęs daug žodžių ant plento,
nusisuka... šypsena plyšta
ir randasi kelias į dangų.