jam

aštuoni sakalai vakar tyliai pakilo
šiandien jie jau mažose
tavo širdyse sudilo
akmuo ir tavo akyse
viena aš negalėsiu žydėti nes
eis upė pas jūrą tiesos klausinėti
meluoti negalime badyti reikia
yla išaustą sielos drobulę širdis keikia
lieku su tavim žydėti juk mes
išminčiai pastebį šiltas svajones ten kur
už didelio miesto jau dvi upės bėga tolyn