Bažnyčioje

Prie altoriaus stabtelėjęs
Serafimų, jaučių choras.
Senučiukas, šleptelėjęs prie vargonų,
Dairos, spėja, koks gi šiandien oras.

Prikaltas iš paveiklo geidulingai žvelgia
Ten, kur susirinkę gražūs ponai, ponios.
Šventos lervos man ant kojų ropinėja,
Nejaučiu dangaus ultravioletinės malonės.

Galvijai užbaubia, o angelėliai žviegia,
Šios baltos sienos, rodos, nesulauks rytojaus.
Tai nesėkmė! Kvaila lemtis čia nutrenkė mane,
Čia, kur taip toli lig rojaus.

Ir personažai bibliniai ekstazėje sukvykia,
Ir žmonės jiems po kojų.
Bažnyčioje, labai toli nuo rojaus, čia,
Nebejaučiu dangaus šviesos malonės.