Iš ciklo „praeito amžiaus siaubai“ „2“

Ramybės, laisvės ir valdžios,
Skarabėjai motinos prašo.
Ant savo kiautų numerius,
Skaičius  nepastebimus užsirašo.

Eis skersvėjo gatvėmis,
Ieškoti pabėgusio laiko...
Kurie jau pradingo
Jiems tik skersti kiaules.

Numeriai kitų jau nuvalyti.
Ant jų šonų tik gelsvos žvaigždės.
Be padangės
Be debesų naktinių.

Užrašyta, lyg išdavikai būtų,
Anot motinos, Judo mokiniai.
Vagys, ubagai.
Per juos tik nelaimės ir tvanai.

Jiems tik liudyti Jehovai,
Ar savo išdavikiškai motinai Mozei...

Jude! Jude! Jude!
Ir nebėr valdžios,
Laisvės ramios.

Liko tik maišai juodi su
Skarabėjų skarabėjiškais pelenais.