šešiolika kartų įkvėpki iškvėpki kartoki
pumpuoki plaučius kad užbėgti galėtum į kalną
/tavo prieskonių puokštė kvapais mane kūrė va tokį/
nuo viršaus jais apglėbęs tave parsinešiu ant balno
mes basi purvini ir valiūkiškai norim gyventi
tolimesnėn olon užsinešim ką turim sukursime laužą
/prisiminki duris į kurias nedrįsai patuksenti/
dar kol pliauskas sausas nuo papėdės ugnis mūsų talžo
mes beraščiai bet norim rašyti; neturime žodžių bet kalbam
susilenkę nuo rytdienos retkarčiais pakeliam galvą
mes rašysime sau konstituciją, seksim kaip augam
/jei sulaužom taisyklę – be gailesčio grįžtam atgal/