Maras

Maras ant pasaulio užkrito,
Kur visą tai nusirito?

Miegok vasario mėnesio karste,
Nakties tyloj,
Kurios nebeatrasi,
Nes tavo vyzdžiai kitur žvelgia,
Pasąmonė tavo iš tavęs žvengia.

Kur būsi tu
Ten ir tavo mikroschemos,
Ten tavo žinutės ir draugai,
Ten tavo laikas konservuojas.

Ten tavo karstas iš plastmasės
Šviesomis nušviestas,
Bet be žvaigždžių.
Tu jų nebematysi,
Regos nebeturėsi.
Pardavęs sielą telefonui,
Aplinkos tau nebus.
Kadangi taip
Jau tavęs nieks negelbės.
Maras užmuš.
Nebent susiprasi.