patetika +

palėpė, šalta aš stebiu kaip garas
staiga pavirsta žmogumi su kauke
ir jis tarytum liepsną išsitraukia
iš skverno paukštį rausva krūtine
ir žiūri paukštis į mane o aš į paukštį
taip viskas dega ir atrodo pabaiga
bet ima lyti ir praeina viskas
tik ji ateina taip ateina karas
taip bėga kraujas taip pražysta rožės
per šlapią sniegą ji dėlioja pėdas
ir aš nebežinau kaip jaustis