Kai per gyvenimą ėjai

Kai per gyvenimą ėjai tu mano,
Matei kaip žalia ir ramu,
Kai paėmei tai kas ne tavo
Žinojai, jog grąžint nereiks.

Basom tu savo kojom mynei mano pyktį
O rankom pynei saulę iš akmens,
Kai paėmei mane už rankos ir vedei per tylą
Žinojai, jos aš nebijau, tačiau…

Užslinko sniegas ir širdy ramu, kaip tą syk,
Kai tu ėjai, o aš sėdėjau pamiškį,
Kaip pažinai mane, kai žvaigždės krito…
Kai skynei dangų ir sakei: “…turėk…”