Susidvejinimas

Radau sušalusią mažytę kurapkėlę...
Sniege paklydusią,
O jos krūtinėje kraujuojanti žaizda
Aš ją priglaudusi maniau,
Jog šiluma apglėbus
Jinai išsveiks, bėgios po pievas,
Bet deja...
Šalta kaip ledas ji
Ir kūnu jau atvėsus
Nebežinosiu kam kančios
Priskirta ta dalia.
Aš jos nebeišsaugoju...
Atsiskiria jau siela-
Manoji kurapkėlė
Užrakinta mano širdyje.

Plasnok, paukšteli,
Lai atgijęs vėlei
Tu prisikėlęs būsi jaunas
Kaip tada, kada vaikystės glėbyje
Drąsa jėgas prisėmei
Galėjai žaist, lakstyti
Pievų žieduose.

Plasnok, paukšteli,
Dainą aš sudėjau-
Ten mano mintys, džiaugsmas, liūdesys deja...
Kai skamba žodžiais eilės
Gal poeto vėlei
Nelemta snūduriuot
Kalnelyje kape.