Vėjas niekadėjas

Rūgštūs vėjo plaukai
Pirštai kaip stagarai
Pagaliukais sustingę.

Kodėl tu basas buvai?
Batų įpirkti ar negalėjai?
Tėvų tu tikriausiai neturėjai.
Vienišumas tave matyt užmušė
Bandei už nugarų kitiems slėptis
Bet kiti tau tik pamokas davė.
Niekas nepadėjo
Tik vėjas iš šiaurės atpūtęs
Kai ant palangės sedėjai
Tavęs klausė: ar žūt nori?
Supykai neatsakiai
Vėjas plaukus užsirūstinęs susirinko
Ir žvilgančiu žiemos taku pradingo.

Dabar guli basas.
Pusnis tavo kapas.
Nei kostiumo
Tik karstas iš snaigių.