Gręžia liūdesio pūkuose šaltą vandenį dangaus.
Leidžiasi po vieną, ant neplauto kelio nerangaus.
Bėga, krykštauja ir rėkia, po karšta pėda žmogaus.
O išvengę keršto, ieško jo... kažko bjauraus.
O tyliam etiude, skamba natos per lėtai.
O preliudijoj užgroja forte, ak, gražiai,
Nors netinkamai ir netikrai.
Viskas vyksta atvirkščiai.
Tie vieni dar laksto.
Apsinuoginę,
Džiaugsmo
Neragavę.
Jo..