Kamertonas

Pianinų derintojas prieina
prie  baltos palangės ir įdėmiai klauso
lietaus kritimo

jis pabrėžia kad nedera šitoks lietus
gruodžio mėnesį
vienos stygos per daug įsitempusios
kitos atsipalaidavusios
nuo žmogiškos šilumos

suderinęs lašų kritimą
jis pasisuka židinio link
ir ima reguliuoti ugnies spragsėjimą
lyg didelį muzikos raktą
sukinėja žarsteklį

jis nuolat pabrėžia kad nedera
valgyti ir šnekėti vienu metu
kad nedera skųstis prie stalo kad ant žaizdos
yra per mažai druskos

ir dar daugybės dalykų

Pianinų derintojas ateina vos tik paskambini
jo iPhone 7 groja 9-ąją simfoniją

pavasariais
jis derina prisukamo sodo paukščius –
čiurlio balsas turi tekėt kaip upelis
Martinaičio Kukutis kelti vėją vėduokliška ševeliūrą
ir švilpiniuoti it būtų molinis

Lazdynų pelėda neturi giedot
anksčiau negu laikrodžiai muša vidurnaktį

ir sumuštą kraujuojantį vidurnaktį
pasitinka metaliniai lakštingalos liežuvėlio klaksėjimai
jis surenka visas Juozo Kėkšto plunksnas
kaip dirigentas plačiu mostu palydi
Gedos pražilusius varnėnus
pagal kamertoną suderina gaidžio giedojimą
saulei tekant iš sudiržusių rankų
atskiriančio trynio auksiškumą nuo baltymo

Pianinų derintojas ateina net jei neturi pianino
klausos jis suminkština durų skambučio garsą
kad kas kartą nekrūpčiotum

plonais savo pirštais apžiūri kregždžių lizdą
balkone ar medinėj pašiūrėj

jis ateina su kamertonu suderinti pirmojo
kūdikio klyksmo
ir paskutinio duslaus atodūsio DO