Trumpiausias kelias Namo-159

Šturmanas Geležėlė pažvelgė į Šatrijos viršūnę, maloniai paprašė, už balto pianino sėdinčių savanorių Vytauto ir Gražinutės: -Maestro, prisiminkim Tadą...
                                              Kaip rašė Žemkalnis, -ponų vergijoi,
                                              Kovojom kad būtų geresni laikai...
            Davęs įsakymą dviem savanoriams prie balto pianino ir grandiniui Berūgščiui, Šturmanas Geležėlė grįžo prie pažįstamų; generolo Valdo, Almutės, tris kart spikerio Česlovo, - po fokstroto, šis buvo gerai nusiteikęs, - neatsitiktinai, per Užgavienių šventinį vakarą, sutikęs Lorą iš Ukmergies, - jos nebepaleidžia. Žemaičiai-ūkininkai Telesporas ir Jokūbas, taip pat surado sau poras, gražuoles iš Luokės miestelio, Onę ir Kotryną. Priėjęs Šturmanas paklausė: -Ką darysim, Gerb. kovų už Lietuvą veteranai? Skirtinguose barikadų pusėse kovoje, -kovų užgrūdinti, Valdas ir Čėslovas pasimuistę, -patylėję patrynė rankas, - atsakė: -Nežinom, Šturmane... -Manom, kad iki spalio mėnesio turim laiko, - aštuoni ilgi  mėnesiai neprailgs, - dabar svarbiausiai rek nepanikūt, - rek stebėt ir laukt... -Teisingai... -Be panikos stebėsim ir lauksim, po aštonių mėnesių, po spalio-lapkričio mėnesių, lauksim dar šimtą dienų, o kai sekančiais, 2017 metais bulvikės sužydės, - pamatysim ir nuspręsim...
        -E... -Padainuokim, broliai-sesės:
                                        Pjaun braliuuuukai, -žalioj lankoj,
                                        Žalias raski-lėėėles, -Oooj, -Oooj, -O-jojoooooj...
            Iš „šienpjovių ir griebejielių“, pilna krūtinę išpūstų plačių, nuplaukė banguojantis garsas per visą plačią Žemaitija, per Lietuvos miškus, laukus ir pievas... Pasakysiu atvirai, karžygiams, - ypatingai Šturmanui Geležėlei reikėjo gerai pravedinti plaučius. Pravedinus, galima  susikaupti ir toliau kalbėtis, aiškintis kodėl šiandieną, po ketvirčio amžiaus, Lietuvoje tvyrauja atgrasi apatija ir nepasitikėjimas. Visi Lietuvoje, kankinančiai laukia atsakymus į paprastus ir nepaprastus klausimus. Laukia ir nesulaukia. Kodėl? Klausimų iki  2016 metų susikaupė daugiau nei atsakymų. Svarbiausias klausimas, nuo kurio prasideda visos bėdos, daugelio širdyse ir ausyse, iki nepadoraus koktumo, kaip įkiriai zvinbenčios širšės žodžiai; „korupcija“, „socialinė atskirtis“, „emigracija“ „teisingumas“... -Kas tai? -Kas tai per padarai nepalieka Lietuvos žmonių ramybėje? Kas per daiktas yra Korupcija? Visos partinės sektos, specialiosios tarnybos, komisijos kovoja, -pranašauja, kad jau jau ją nučiupom už uodegos, o ji kaip driežas, - uodega palieka rankose, o ji, beuodegė- paškustva, kaip vaiduoklis pradingsta istatymų plyšiuose, migluose ir laiko tyruose...
        Minioje, prie Šatrijos kalno, sklandė kalbos; „ Rek naujo Tado Blindos, arba raišo prūsoko Krauzerio su mauzeriu“
        Kalbos kalbom, bet razbainiką –svieto lygintojaTadą Bliną, per Užgavienes, dainuose prisiminė ne tik  baltas pianinas ant Šatrijos kalno, bet ir pakalnėje, tarp muzikuojančių dalyvių:
                                      Po tolimiausius krašto sodžius,
                                      Visur, žaibu legendos, šnekos sklinda...
                Šturmanas Geležėlė, dėl šito  reikaliuko, įsisiūbavus Užgavienėm, nusprendė pasikviesti  patikimus slaptus agentus-„kurmiukus“, du Mzūrus, - Valių ir Darių ir „Vakarų ekspreso“ mašinistus, -Elegiją Masuliją ir Untį Gugi.
. Mažūrai užtruko, kažkur  vaikštinėja, gak būt išvyko į Bruselį avanso pasiimti. Dabar, kol kas tai nelabai svarbu, -, Gerbiamieji, atsipūskim ir pasiklausykim epinės dainos apie Tadą Blindą tęsinio:
                                          Į kooooovą, svietą lygint, žodžiai,
                                          Žemaaaičių Robin Hudo, -Tado Blindos....
          -Kaip gera klausytis.... Pasiklausę dainos, apie, prieš šimtą metų, nematomą frontą Žemaitijoje, dabar pasiklausykim dviejų Generalinio Štabo slaptų žvalgų pasakoimo, - kartu sudalyvausiim nepaprastame žaidime, -operacijos „Pokeris“ aptarime. Po apklausos, Jūsų, Gerbiamieji, pareikšta nuomonė, bus  labai svarbi, ir jei operacijos planas, atitiks mūsų daugumos nuomonės, patvirtinsim ir paleisim į apyvartą. -Uždegsim žalią šviesą veikti... -Neleisim gi juos, mašinistus, uždaryti į Lukiškes... -Su Dievo pagalba pradedame...
          Ilgai laukti nereikėjo, čiapsiedami lūpomis, žvalgai Elegija Masiulija  ir Untis Gugis prisistatė, -matėsi, kad nelaiku buvo pakviesti, - gardus kasnelis slinko abiejų gomuriu, -kilnojosi Adomo obuoliukai...
      -Vade, Elegija Masiulija ir Untis Gugis, Jūsų paslaugoms atvyko... Jie, prieš garbius veteranus, stovėjo pasitempę „ramiai“. 
–Laisvai... - Laisvai, nebūkit susikaustę, Gerbiamieji, -atsipalaiduokit, atšaldykit nervus ir  papasakokite mums apie slaptą antikorupcinės operacijos „Pokeris“ proektą. Papasakokit jo vykdymo schemą. Pilnai plano, - vykdymo laiko ir vietos pasakoti nereikia, -Šturmanas nužvelgęs ęsančius gretą savęs garbius veteranus, nuramino žvalgus-operatyvininkus: –Šiais ponais, Gerbiamieji, galima pasitikėti, mes jus išklausysim, aptarsim ir kartu priimsim sprendimą, -operaciją „Pokeris“vykdyti, ar ne vykdyti. Jei nuspręslme vykdyti, kolegaliai nustatysim terminą, - pusės metų, iki šių 2016metų bulvakasio turėtų užtekti. Spalio –gruodžio mėnesiais, prieš Šv. Kalėdas, Lietuvai pranešit džiugią žinią. –Kas žino, -gal tapsit naconaliniais didvyriais... -Jus, Unti Gugi, skiriu vyresniuoju Poker-meisteriu, o jus, -Šturmanas trumpam pritilo, -susijauino... po pauzės tesė- Jus, Elegija Masiulija, laiminu taip, kaip laimino Imperatorius Kakadu-Padūki, savo ištikimą, pasiaukojantį karį, paskutinį „samurajų-kamoikadzę“. -Kai atliksit užduoti, jei liksit vieni tarp gyvųjų, patys pranešit Lietuvai apie sekmingai atliktą operaciją, -savo lūpomis galėsit pasakysiti Lietuvai, ir viešai patvirtinti, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos, galima gyventi linksmiau. 
      Dabar galima padainuoti:

                                      Dabar ne mirties, aš gyvatos prašau:
                                      Aš noriu gyventi, kariauti.
                                      Man suteikė jiegas Aukščiausias, žinau,
                                      Ne ašaroms veidą nuplaut...