Trumpiausias kelias Namo-158

Visoje Lietuvoje sugaudė pavojų perspėimo sirenos, - budėję gaisrininkai, prie Šatrijos kalno  nespėjo įjunkti sirenų, - nusėdo baterijos, bet panikos nebuvo, -budintys gaisrininkai, -žemaičiai, minutę kitą, tylomis, -persukę žandikauliais, sireną suko rankiniu budu, -išgirdę, kad pavojus atšauktas nusiramino, - kybo danguje kažkoks didelis balvonas, ir tiek žinių... Šventės dalyviai ir svečiai, matė- panašiai, bet kiek kitaip, jie susižavėję, nukreipė žvilgsnius į keistą kybantį siluetą, žvelgė į rusenantį ir  ugnį spjaudantį, panašų į ugnikalnį kalną, -laukė ir spėliojo, - kaip suveiks naujas atrakcionas: -Sprogs, ar ne sprogs... Oreivis, stovintis pintinėje, patraukė signalinę svirtį žemyn: -Mūūūūūūūūū, - sumaurojo gigantiška, danguje kybanti  karvė. Garsas pasklido po visas Luokės apylinkes.
      - Vajciekau, nestovėk išsižiojęs, -Vejziek, -Ar mata, ūdegą kilnoj, -tikrausiai zyliuos, -perspėjo piemenukas Jonukas Luokės viršaitį...
          Virš piloto pintinės-gondolos, per turbinos vintylius, liepsnos liežuviai prigeso, -pilotas atsargiai leido aparatui planiruoti šalia Šatrijos kalno, prisitaikęs nuleido inkarą ir virvinėmis kopečiomis nusileido ant žemės. Rankomis pritraukė baliono krepšį prie žemės ir prismaigstęs kuolus, pritvirtino gondolą virvėmis. Iš pintos gondolos iššoko didelis sibirietiškas vilkšunis. Iššokęs amtelėjo, pažvelgė į kalno viršūnę, -viršūnėje  skambėjo:
              -Ta-ryra-ryra- rampa.... Ta-ryra-pampa-rampa....

      Šuo-komisaras Rokis, šgirdęs keistus garsus susinervino, - ėmė kapstyti žemę, -pakapstęs, pakėlęs nasrus,  garsiai sukaukė: -A-ūūūūūūūūūū... Tūkstančiai, aukštai skrendančių žiburėlių, lėtai, -mirksiedami, nuplaukė link Karaliaučiaus, ir išnyko Žemaitijos dangaus erdvėse... Žiburėliai nuplaukė, o į šuns Rokio kauksmą, Luokės apylinkėse medžioję vilkai išgirdo, ir... netrukus atsilėpė: -A-ūūū... -A-ūūū... -A-ūūū... Luokės miestelyje gyvenantys šunys sunerimo, - subūrė galingą šunaujos gaują, ėmė ruoštis Luokės miestelio apgulčiai, - apginti, prie Šatrijos kalno, Užgavienes švenčiančių šeimininkų turtą ir aveles nuo išbadėjusių pliešrūnų...
                          -Ta-ri-ra-rampa, rampa... -toliau skambino baltas pianinas.... 
           
Prie  „karvės“  pintinės, pakloto raudono kilimo nesimatė. Koks čia gali būti kilimas? -Markizas atskrido neperspėjęs... Degančių laužų ir mėnulio šviesoje, atskridęs „stebuklas“, matėsi geriau. Ant  šonų buvo galima peskaityti  slenkančių reklamų žodžius, -pranašaujančius, apie nelaimes ir skurdą, - jei gyvensime kaip gyvenę, - jei apsispręsimę ir teisingai pasirinksime, bėgančios eilutės skelbė apie viltį ir laimę, - tai atsitiks jei  įsiklausysime ir palaikysime žodžius: „Korupcijai- NE “, “Atskirčiai–NE“, “Smurtui-nE“ ir taip tolau... Tai buvo Naisių miestelio bendruomenės dovana Lietuvai ir Žemaitijai. Šturmanas pakraipė galvą, -numojo ranka, -nudavė, kad nesuprato ir  įsižeidė, - nenuėjo pasitikti ir padėkoti pilotui  už vizitą. Pasakysiu atvirai, Jis, Šturmanas  negalėjo niekam išsiduoti, - svarbiausiai, jis negalėjo lesti būti atpažintam net Generaliniame štabe, kad atskridęs pilotas Markizas yra Šturmano Geležėlės antrininkas, -niekas apie tai neturėjo žinoti. Niekas.                       
                                        Param-pa- rampa, -rampa, -Uždekit vilties lempą...
   
Pilotui nuobodžiauti neteko, -jį pamtė ir pažino tie kam reikėjo pamatyti, - skubiai pašokę nuo kalno šlaito pusšimtis valstiečių nubėgo pasitikti skrajūną, sustojo ratu, - pasitempė „ramaiai“. Tarp jų matėsi ir Naisių gražuolė, -bajoraitė Aneliukė. Atstovo iš Generalinio štabo šalia jos nesimatė. Kaimiečiai, nubėgę sutikti „Markizą“, - neapsiriko. Jis, džiugiai nusišypsuojęs, privedė juos prie baliono „karvės“ pintos, -pakrautos „gondolos“ ir apspito ją. Grafaitė Aneliukė įsakė viresniam valstiečiui, Izidoriui skubiai iškrauti iš pintinės krovinį. Šis išokęs į pintinę tik krauna, tik krauna keptas, -obuoliais farširuotas žąsis. Suskaičiavo 56 su obuoliais ir 17  slyvom kimštas žąsis. Krovė sūrius, broilerių kulšeles, kregždučių sparnelius ir dar daug visokio gero...
          Naisių valstiečiai pasirodo buvo  labai sumanūs, -išblaivėję, pasijautė tikrais žmonėmis, - akimirksnių susiorentavo, -greitai žąsis sudorojo, -supjausė didelėmis porcijomis, ir su padėklais rankose išsibėgiojo, -vaišino Generalinį štabą, Lietuvos žiniasklaidą, BBS, SNN, Holivudo opeatorius. Užgavienių šventės operatoriams Loretai ir Stanislovui taip pat klivo po kulšelę ir po sparnelį. Jiems teko palaukti, nes teko nukrypti nuo tradicinio-šventinio scenarijaus.... Vienu žodžiu, pavaišino visus įtakingus, kad visam Pasauliui praneštų ir parodytų kaip gražiai yra švenčiamos Užgavienės Žemaitijoje... Pavaišino ir perspėjo Delfi. lt. kad pasauliui paskelbtas žemėlapis apie Lietuvą, yra pasenes ir neteisingas... -Me-ke-ke... -Nesaaaaamonė... pskelbė protestą- čia pat bėgiojanti ožka Cibutė....
            Šturmanas liko patenkintas, kad šventė tęsiasi, daug apie ką reikia apsvarstyti ir pakalbėti, -apie abėjotiną sėkmę, niekam neprasitarė, -nutylėjo. „Kaž kaip viskas lengvai gavosi“ svarstė jis, - jam kilo  daug klausimų ir abejonių  dėl „Markizo“, -todėl niekam neskubėjo prasitarti apie kilusias abėjones. Svarbiausiai negalima kalbėti dėl susidvejinusios „Markizo“ asmenybės... Net kapitonui Jūzapui nevalia užsiminti apie anrą tapatybę. Niekam... “Tai dar nėra pilna sėkmė, -Nėra tikra pergalė“- pagalvojo Šturmanas. Jis abėjojo dėl vieno dalyko... “Jei „Markyzo “ valstiečiai susijunks su kairiaisiais proletarais, -gero nelauk. Kitos išeities nebeliko, -teks laukti.  Palauksim šimtą dienų, pamatysim kas gavosi, o tada, kai  bulvės sužydės, pamatysim, kas per „gandrai“ atskrido į Lietuvą, -svarstė jis. Dabar, apie abėjones, nekalbėsim niekam, -Niu-niu... geriau palaikyti gerą nuotaiką, - kišenėje  pastikrino kelias kozerines kortas, į burną sumetė kelias rūkytos lašišos akių lešius, -pakramtė. Kai kramtai, -nusiramini... Akys sužibo žalsvais fosforo  žiburėliais.  Nusiraminęs, pasikvietė grandinį Berūgštį, - davė įsakymą: --Skubiai pakviesk „Vakarų ekspreso“ mašinistus Elegiją Masiuliją ir Unti Gugi. - Skubiai...
                  Taramta-ramta-ramta....