The Game - 3 diena

8: 53>>>
Radau šį dienoraštį Pavliko kuprinėje. Jis užlipo ant minos, todėl teko jį pribaigti. Maisto mes turime nemažai, tačiau ne begalybę, tad pagalvojau, kad nebus labai amoralu iškraustyti Pavliko kuprinę. Nusprendžiau tęsti jį. Neblogai čia Pavlikas sugalvojo. Dienoraštį rašyti.
O ką gali žmogau žinoti, gal ir išsikapstysime mes iš čia. Tada galima bus atsiminimus rašyti, gal knygą išleisti...
Na bet užteks svajoti. Dabar mes su Vycka vis dar bėgame nuo priešų.  O tie priešai mūsų, tai tikri šikniai. minų visur prikasę, kad juos kur galas.. Bet mes irgi ne pėsti. Turim metalo detektorių, tad visas minas pastebime iš anksto, iškasame jas ir perkeliame į kitą vietą. Oj tai paspirgės dabar jie.
Jau kelios dienos mes kopiame į kalną. O kalnas ne iš mažųjų. Kopti su kuprine, maisto atsarga, ir amunicija nėra taip jau lengva. Gerai būtų turėti tanka.
12: 04>>>
Radom tanką! Vycka labai apsidžiaugė. Sako, dabar tai patvarkysime mes juos!. Aš nusiteikęs nekaip. Katik įlipau į kalnų ožio šūdą.
12: 20>>>
Apžiūrėjome tanką. Tvarkingas tankas. Žalias. Švarus. Atrodo kaip katik iš salono išvarytas. Tik va kad raktelių nėra. Nuotaika dar labiau nukrito. Užminavom tanką ir jau buvom nuėję bemaž pusę kilometro, kai pasigirdo sprogimas. Pasižiūrėjome tanko link. Tanko nesimatė. Jis buvo paskendęs dūmų debesyje. Kadangi apsižvalgę apylinkėse nieko nepastebėjome nusprendėme pasižiūrėti kas užsirioglino ant mūsų padėtų minų. Niekas nepatikėtų ką mes radome. Tanke gulėjo šviežiai keptas ožys. O tada aš ir apsidžiaugiau. Tikriausiai tai tas pats ožys, kuris man ant kelio prišiko. Keršto skonis tikrai saldus. Ožio mėsa irgi šiek tiek salstelėjusi. Suvalgę ožį nusprendėme į kalną daugiau nebekopti. Įsikūrėme tanke. Užmaskavome jį krūmų šakomis. Gavosi visai neblogas postas. Artėja vakaras. Greitai eisim miegoti.