The Aftermath

Lempos užgeso,
Salėje viešpatauja tamsa.
Toje tamsoje, aš, vis dar stoviu,
Mąstau apie egzistencinius klausimus.
Tamsioje salėje nebėra žmonių.
Yra tik aš
Ir dar du šimtai kėdžių.

Garso kolonėlės jau kitą meloiją groja,
Jų garsas kitoks
Gal kiek švaresnis, giedresnis.
Tyla sklendžia iškvėpuotu oru.

Stovėdamas, lyg viziją matau.
Albertas Camus rodos,
Dar Matthew Bellamy,
Dar Saulius Mykolaitis,
Kernagis iš už širmos išnyra,
Dale Carnegie sveikinasi su Kennedžiu
Ir mano brolio žodžiai ausyse:
„ Daryk viską kitaip, nei kiti“

Draugai manieji susirinkę
Šnekas visokias veda.
Kas miręs jau,
O kas dar ne.

Kernagis su savo barzda
Juokiasi iš Sauliaus,
O Saulius sako:
„Mano pavardė kaip
Vinco Mykolaičio - Putino. „

Tuomet į salę dar įeina
Žmogus, kurs nedainuoja.
Rimvydas ir dar Stankevičius,
Pamato Saulių,
O Saulius Rimvydą.
Seni draugai vėl susitiko.

Camus toliau žudytis bando,
Kennedis šypsosi ir teigia:
„ Nesižudyk, leisk visuomenei tave pribaigt“
Carnegie vis galvoja,
Kaip pasisveikint su kitais.
Bellamis toliau kaip įprasta histerikuoja.

Visiems jiems Ačiū
Visi jie dings,
Bet dar pripildyt salę noriu.