Krikštynos

Kazanės Dievo motina
tarp kojų popą įsispraudus
plonais piršteliais
glosto baltą barzdą.
Jie mėgaujasi
cerkvės prietema
pamiršę kūdikį
ledo vandens bačkoj
ir tas be proto garsiai klykia
ir suka dešimtis kodylų
užgaudamas žvakelių stuomenis
tada pro auksinius dangaus vartus
įgriūna moterys skarotos
ant paukščių ikonų sparnais,
geltoną cerkvės orą įsiurbia ir gieda
plukėm susikibus krucifiksams
save bevalgantiems
savim užsigeriantiems
besižegnojantiems keistai
pranykstantiems Boriso gerklų aukse.