*011411252016

Dūmus išpūčiau,
Atvėriau langą
Ir visa filosofija išrūko kažkur į dangus.
Mėlynas kambarėlis mane išsiurbė,
Liko figūra.
Taip, tokia pat kaip Bacon'o paveiksluose.
Nors ir tos kartais gyvesnės.
Diena praėjo, taip ir nepaėmus priemonės į rankas.

Mėlyna drobė toliau tykiai džiūna...
Ne ta pati, jau kokia trečia, šešta, o gal išvis...
Ir tai vaizdiniai, ne tam, jog padekoruotų žodį,
Nuspalvintų išsireiškimą.

Tai žodžiai, kurie atsimuša nuo drobės,
Kuriuos išspinduliuoja dažai.
Iš ko garuoja gyvybė.

Šiandien nesijaučiu turys ką paaukoti,
Todėl drobės netepsiu...
Šiandiena, tam kad suvokti -
Metas rasti naują šaltinį,
Jog maitintų.
Jog palaikytų gyvybę.

Tapytojai negali netapyti... Deja..
Jie gali mylėti, jie gali begalo mylėti..
Bet negali netapyti.

Vanduo ir saulė.
Paskęsti arba išdžiūti.
Be harmonijos...
Nebent žūti...

Mėlynas kambarėlis,
Jau pasiimė dalį manęs.
Aš pasiimsiu dalį mėlyno kambarėlio.
Bet ne šiandien...