Portretai

Seklių, užskurdusių barzdų laikais,
trečiam periode skystų ūsiukų,
šukas kompromituojančiais plaukais
pasaulis metė kelią ir pasuko
į šoną, kur nudrožė takeliu
į susireikšminusių stilių pelkę.

Medžiotojai nepiktnaudžiauja taikikliu.
Draugai vis tolsta, jie nesusitelkę.

Stiklinėj pusė erzina abu –
ir tuštumų žinovą, nes jam viskas tuščia,
ir tikintį pilnatvėm, kaip tai nuostabu,
nes gėris netoli ir greitai bus čia...

Žvejams neapsimoka būt kantriais.
Kaip keista, priešai vienytis pritingi.
Kai čempionai ima būt antrais,
po to penktais, aplink visi tada protingi.

Chirurgai lanko spektaklius,
nors kitą dieną daugelis to gailis.
Seifus atrakinėja vagys. Neįklius.
Juk apskaičiuota viskas, ypač kailis.

O šiaip visur tas pats. Kaip ir tada.
Sekmadieniais  ryte grūstis į turgų.
Žvejų, medžiotojų, vagių banda,
bet, keista, ypač daug chirurgų.

O psichiatrai? Jie turbūt namuos.
Jie ilsisi, kad būtų pasiruošę
tik pažiūrėt ir nuo akimirkos pirmos
iš jūsų rankos pamažu ištraukti rožę.