*123111142016

1150
1114 rytas
2016 be kavos

Vakar naktį, rodos perkopiau per pusės pasaulio reprodukuojamo meno šaltinius.
Sapnavau marmurines galvas, gipsines galvas, tapytas marmurines galvas.
Ir vis nesupratau, kur tas šventumas slepiasi
Kaip sveikai mesti tapyti?

Niekaip nerandu ramybės.

Išjungiau Miles Davis,
Toliau Arthur Rubinstein, atlieka tą patį Chopin
Tą patį naktiurną, nuo kurio pakyla daiktai į orą.

O gal tikrai netapyt?
O gal geriau išeiti?
Išeit, apžiūrėt sniegą?

Grukšteliu šaltos arbatos, popierėlių galus prištais iš burnos.
Atsigręžiu, molbertas tuščias.
Kėdė tuščia.
Ant sienos laisvos vinies nėra.

Ir krenta.
Nuo lubų mėlis krenta,
Dangus. Irgi krenta.
Lempa, nesutarus su saule, neuždegta, krenta.
Langas, taip pat, Drobės krenta, popierius krenta.
Mistiniai herojai iš popieriaus ir drobių - krenta.
Veidrodžiai? Buteliai? puodeliai?
Knygos? fotoaparatai? Kava?
Krenta.

Ežere valtelė,
Parketlentes užlieję,
Marsas. Lakas.  aliejus

Garsas krenta.
Prisiminimai krenta.
Dažai nuo sienų ir dažai nuo dažų,
Prabyla.
Dūmai pro langą,
Grįžta į veidrodžius.
Stiklinis ežero paviršius.
Sušalę pirštai.

Lubos


Aš išpjaunu kvadratėlį,
Vid vidurį palto popieriaus lapo,
Užrašau datą,
Sulankstęs,
Dedu
Į burną.

Ir štai mes jau ant kalno.
Mėlyna kėdė,
Samanos, parketas,
Mėlynas kambarėlis, pamiršęs sienas.
Dar žiūriu esti durų stakta.
Žodį kaip atvert,
Kažkam atidaviau kai raktą.

120711142016

Viskas pradeda suktis atgal

121411142016

Bedugnė šalia.
Šalia ir Kalnas.
Smilkalą įsmeigiu

121611142016

Nebuvom mes poetai,
Muzikai, taip pat nebuvom,
Nebuvom aktoriai, fotografai, artistai.
Nežinia, net ar tapytojais?

Tik ežerai ir durys.
Veidrodžiai ir užnugarys
Puodeliai, atspaudai.
Aliejus
Paletės,
Skudurai,
Teptukai.
Skysčiai,
Grindys.
Lubos.
Šviesa.
Ir jos duslumas.


Vandens.

***

1220
1114
2016

Būta griežtesnių pasiūlymų negu Chopin,
Pavyzdžiui kai Glenn Gould groja Liszt'o darbus su Beethoven'u.
Žinau, kad tu tik pakraipytum galvą ir akim klaustum ar tikrai to reikia?

Bet visgi būtent taip, mėgninama išnarplioti kaip sutverti drobę.
Nors jos visai čia ir nėra. Jis dar tik fikcinis, mūsų laukiančios dramos veikėjas.
Dabar klausimas - kaip užbaigti mėlynąją,
Sakytum, jai ten tik vieno sluoksnio.
Bet ji deja pati, tik vieno, ir dar tokio nuogo.
Kaip piešinį, atgaivint tapybai?
Kai jau uždusinai jį? Kai nepalikai net plyšio.

Taip, kuriama ne dėl jūsų,
Dėl pačio jausmo kurti.
Čia tik liudijimai. Liudijimai apie būtį.
Ir tikrai, tam momente ji nepaprasta.

Gaila, jog momento esencija pasidalinti taip sunku.

Tam tikrais momentais, atrodo, jog reikia tik atsimerkti,
Tapt vandeniu, ir perlieti realybę, per save tiesiai į kūrinį.
Tik kaip tap ta nematoma jėga, kuri it beformė, bet
Medžiagą palieka laiku ir vietoj džiūti.


Skambūs akordai.
Kavos virti.
Mėlyną drobę tepti.
Aš ją sunaikinsiu,
Arba ji lydės dar tolimą kelią.

1230
1114
2016