Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







EILINIO GENIO DIANA

Noriu visko, o gal tik iš dalies visko. Dabar materialus pasaulis užgožė – garbės siekimas sužibo siekių padangėj. Dvasia nutolo. Sielos malonumai nevilioja. Yra ten grožis ir gėris,, bet širdis linksta į šlovės teikiamas linksmybes. Nieko naujo po saulę. Tada ateis beprasmybės pojūtis. Dienos slinks, šlovė mėtys ryžius. Tik darbas gelbės, tik, kad jėgų ir valios pakaktų. O dabar kalu vinis. Medį kalu. Kirvarpų ieškom, namus statau. Pvz. Šiandien prie profilių gipsines lubas prisukau. Skyles išgręžiau šviestuvams. Sienoje skyles iškaliau.
Diena pralėkė, o tiek nedaug te nuveikiau.

SEKMADIENIS
Pabudau ryte 7 h. Buvau pavargęs. Turėjau keltis ir eit į darbą. Dar pusvalandį prasivarčiau lovoje nepajėgdamas ištrūkti iš patalų. 8 h bendradarbis parašė žinutę, kad neskubėčiau į darbą. Važiuodamas, autobuse užmigau. Pravažiavau stotelę. Atgal grįžau pėstute. Bendradarbis kabino profilius pakabinamoms luboms. Vedžiojau elektrą. Darbą baigėme 12 h. Buvau laimingas, nes galėjau grįžti namo ir nieko neveikti. Išgėrėm po alaus butelaitį. Paplepėjom ir išsiskyrėm. Namuose miegojau iki 19 h. Paskui su broliu žaidėme krepšinį. Iki sutemų. Taip ir pralėkė genio diena.

SEKMADIENIS
Iš ryto važiavau į A. Dirbau iki 3 h. Vidurį miško maža nutriušusi sodybėlė. Kalėme stulpus tvorai. Šnekėjome kvailystes. Juokėmės iš savęs. Vakare grįžęs dar su kiemo vaikais žaidžiau futbolą. Nustebau save išvydęs... keikiausi rėkiau. Buvau šlykštus. Vos neišprovokavau muštynių. Nesupratau kas pasidarė. Prieš miegą pavarčiau knygelę. Atsitiktinai perskaičiau sakinio fragmentą: “... noriu, vadinasi esu... ” Ką tai reiškia nesuvokiu. Jaučiu tik tiek, kad tai labai svarbi ir gili mintis... Ši citata užgožė visos dienos įspūdžius. Nors dar jaučiu susierzinimą po futbolo. Negražiai elgiausi.

PIRMADIENIS
Įsibroviau į svetimą butą. Prikasiau cemento. Išsiploviau galvą. Sėdžiu ir galvoju ką gero ir prasmingo nuveikus. Kuo užpildyti dieną? “ Kokia gyvenimo prasmė? ”; paklausė manęs jauna panelė. Kažką jei būriau. Net pats nesupratau ką norėjau pasakyti. Šnekėjau pasimesdamas. Sutrikdamas. Jutau viduje kylančių simpatija jaunai mergikei. Tylus, nemitrus flirtas veržėsi iš vidaus. Pokalbis nutrūko. Išsigandęs ir suviliotas sprukau į šalį dirbti fizinio darbo. Kaip ir priklauso geniui. O koks savimyla. Taip saldu burnoj. Net šlykštu truputį.

TREČIADIENIS
Per pietus darbininkai išsivaikščiojo. Likau tik aš. Genys su plaktuku rankose. Nulėkiau į parduotuvę. Nusipirkau bandelę ir nukainuotą duoną. Paskambino “draugas” direktorius ir pakvietė į savo vestuves:
- Ar kostiumą turėsi? - paklausė.
- Taip.
- Ar tvarkingas?
- Manau, kad taip.
- Tikrai?
- Taip, tvarkingas.
- Gerai. Gal paskolinti savo? Jei namuose rasiu, vakare atvešiu, kad pasimatuotum.

KETVIRTADIENIS
Rugsėjo 1-oji. Grįžtu po darbo. Gatvės pilnos neblaivių paauglių. Sutinku brolį.
- Eime į parduotuvę. - sako jis.
- Eime.
- Esu supykęs.
- Ant manęs?
-Ne. Ant savo šeimos...
- Ant žmonos?
- Ai...
Nupirkau 20 kiašinių. Grįžau namo. Brolis prižiūrėjo sūnų. Kepiau kiaušinienę. Brolio žmona kažkur “toli”..

KETVIRTADIENIS
Rymau šį ankstyvą rytą Traukinių stotyje. Laukiu savo vagono. Važiuosiu į K.
Prieš kelias dienas paskambino milicininkas V. pranešė, kad žmona (buvusi) kažkuo (labai) nepatenkinta. Prašė, kad atvykčiau į nuovadą pasiaiškinti. Ką ji... Lekiu į kitą Lietuvos galą aiškintis, atsibodo šitaip. Teisiškai moterys labiau apsaugotos.
“ Užtat karo metu moterys ir skriaudžiamos, ” sako brolis genys. ”Pastatomos vietą. ”
Kaip yra iš tikro nežinau. Visą savaitę nieko nerašiau. Arba neturėjau ką, arba laiko trūkdavo, ar valios pristigo.
Dabar pats laikas praverti sąsiuvinį, raštais marginti. Visą valandą iki išvykimo, ankstyvą rytmetį nėra ką veikti. Tik rašinėti. Savaitgalį draugas Paukštė ir Mida susituokė. Puikios vestuvės buvo. Abu (tarsi aktoriai) gražiai prisiekė vienas kitam ištikimybę. Visur jauni veidai. Raudonos pamergių suknelės. Pasipuošę giminės ir draugai.  Puota vyko paežerių dvare. “ Žydrasis dvaras” taip jį pavadino jaunoji Mida. Mėlynai nudažytos sienos, saulės išdegintos, vaiskia diena susiliedavo su dangumi. Kai į jį žiūrėjau iš kitos ežero pusės (Dvaras stovėjo Nelindos ežero rytiniame krante) Dingdavo iš horizonto “skiedžiu”. Taip gražiau. Prieš 24h. jaunieji ir pabroliai šoko “jaunųjų valsą. ” Puikus reginys. Žmonės važiavo iš Vilniaus iš Klaipėdos, Negailėjo nei lėšų, nei laiko, kad išmoktu gražiai pašokti. Jaunoji net apsiverkė jiems dėkodama... Buvo smagu. Gera buvo matyti šypseną Paukštės veide. Tikiuosi jie bus laimingi.

Į DARBĄ 8h.
“Sovietiniais” metais pastatytas mėsos kombinatas bankrutavo. Patalpas išsidalino smulkūs verslininkai... Todėl didžiulis architektūros  gremėzdas griuvo, iro. Kapitalinės sienos skilinėjo lyg gipso plokštės. Stogas leido upokšniais kritulius... O remontui pinigų niekas neduodavo. Todėl ūkvedys Antanas kiauras dienas vaikščiodavo po mėsos kombinatą. Apžiūrinėdavo krauju ir vandeniu išmirkusias sienas. Ir nuotaikai praskraidinti išlenkdavo vieną kitą “ Malūnininkų” trauktinės butelaitį.

TREČIADIENIS
Suskambėjo žadintuvas. Atletiškas vyras pakilo iš lovos ir išjungė... Koridoriuje sujudėjo pilvotas vyras. Virtuvėje snaudė moteris. Prie durų inkštė šuo.
-Kelkis. - Tyliai pasakė atletiškas vyras savo žmonai. Žmona pasiraivė, nesikėlė.
- Kelkis, jei ne, išversiu iš lovos. - Švelniai pagrasino. Atletiškas vaikinas atvėrė duris į koridorių, perlipo per miegantį storulį, nuėjo praustis į vonią. Po penkiolikos minučių namai buvo pripildyti dirbtinos šviesos. Apsnūdę veidai sukosi virtuvėje, koridoriuje, vonioje, kambyje. Ruošėsi darbui (kas į mokyklą). Kažkas pašildė makaronų košę virta prieš 3d. Valgė be apetito.
- Tuoj turi ateiti tėvas. - pranešė A. V. Už 10min visi išgirdo beldimą. Storulis atvėrė duris ir įleido vienkoję moterį.
- Kur tėvas? -paklausė.
- Tuoj ateis.
A. V. paėmė kūdikį iš lovelės ir padavė moteriai. Storulis padavė sumuštinį moksleivei ir nuėjo praustis.
- Kodėl nesuvalgei? - paklausė S išėjęs iš vonios.
-Nenoriu.
- Valgyk
- Nenoriu.
-Valgyk!
- Nenoriu! Aš soti man užtenka!
- Nusispjaut! Valgyk!
- Nevalgysiu.
- Kodėl?
- Bus per daug.
- Ko?
- Persivalgyti negerai.
- Tu nieko nevalgei. Valgyk!
- Nenoriu
- Valgyk dėl manęs. - Moksleivė vos nežliumbdama valgė sausą sumuštinį. Kažką murmėjo
- Baik žliumbt!
- Man sunku, sausas...
- Kas tau sunku?! Viskas eisi dirbt su manim..!
- Man į mokyklą.
- Nusispjaut.
- Dar anglų kontrolinis.
- Nesvarbu. Baik valgyti ir einam. - Storulis ir moksleivė išėjo...

PIRMADIENIS
Truputėli po aštuonių nuo “mėsos kombinato” stogo pradėjo kristi skardos lakštai. Du nusamdyti piemenys (Emingvėjus Genys ir Mo Karolis) Mėtė šiukšles nuo stogo. Darbas nebuvo sunkus. Abu už galų paėmę metalo lakštą švystelėdavo į orą? Keturių metrų ilgio, dviejų metrų pločio skarda nučiuoždavo stogo kraštu. E. Ir M.  Iškišdavo nosį pro kraštą ir stebėdavo kaip lakštas 30m. nulėkęs į apačią subliūkšdavo
- Gal ant Antano numetam? - pasakė M.
- Tuoj ateis metalo rankioti. Ant plikės mestelėsim...
Per dvi valandas visas skardas numetė žemėn. Atėjo kolega R. Dysi. Atsinešė alaus... Visi susėdo. Ramiai sau gurkšnojo, plepėjo juokavo, dairėsi po apylinkes. M. K. gulėjo ant menčių. Žvelgė į pilką apsiniaukusi dangų. Tyliai niūniavo. Po kelių valandų lipo į apačią pietauti. R. D dar parūpino alaus. Tą dieną nebedirbo.
- Kur rasti geresnį darbą? - Uždavė retorinį klausimą Rimantas.

TREČIADIENIS
Vėl naujas rytmetis. Bilda traukinio vagonai. Sėdžiu prie lango. Išdžiuvusiom akim stebiu rudenio apsėstą peizažą. Važiuoju į darbą į kitą miestą. Pavargau šitaip trankytis po Lietuvą. Ką pasakys Antanas, ką porins giminės ir kaimynai? Ar tai svarbu? Veža mane į darbą, ramiai padarysiu tai kas priklauso. Susirasiu būstą ir gyvensiu kurį laiką vienišas, laimingas. Gal liūdnas, svajonėse skendėdamas, norėdamas išvysti savo vaikus, kalu medyje būstą. Tuk, tuk.
O po pusmečio...
... Taip ir bus. Tik darbas, pro šalį slenkantis “ pastoralinis” paveikslas, tyčia ir ramiai, spalvomis dainuoja rudenio romansą. O kodėl? Tik tu žinai.
2016-11-12 19:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-11-12 19:51
pasalietis
O kai į darbą važiuoji, vien akmeniniai veidai. Paplepa bobutės, diedukai, nusižvengia paauglytės, nusikeikia paaugliai. Viskas žiauriai ramu normalu.
Po to rašo šekspyriškas audras, puola nuo tiltų, kariasi.
Viduj katilėliai (ne gėlės) verda ir verda, kol pramuša.
Man kai reikia, išsikriokiu balkone ir vėl ramus. Kad taip visi.
Bet ne visi turi balkonus ? 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą