Jurgos snaigės

Pasipurtė „avinukai“,
Kurie ganės danguje,
Ir pabiro žemėn snaigės,
Tai – Dievulio dovana.

Jos lengvai į žemę krito,
Šoko baltus ratelius,
Jurga gaudė jas iš ryto,
Tartum pievų drugelius.

Kibirėlį pasiėmus
Ir pakėlusi aukštai,
Jų labai gražiai paprašė:
- Snaigės, skriskite čionai!

Ir gražutės baltos snaigės
Leidosi iš debesų,
Bet pribėgo brolis Lukas:
- Na, nejuokink tu žmonių!

- Man gražu, kai snaigės skraido,
Noriu į namus parnešt, -
Pažiūrėjo kibirėlin,
O tenai lašai tik tekšt...

- Tik lauke snieguolės skraido,
Čia joms šalta ir smagu,
Kibirėlis joms per šiltas,
Jį sušildei rankom tu.

Jau geriau lipdykim senį,
Bus smagi mums pramoga,
O snieguolių milijonai
Šoks į talką su daina.