Maišas kuriame neši prie upės
Kačiukus dar atakti nespėjusius
Šito pasaulio
Tamsa
Sunkiai atkeliamas nuo žemės
Nupilkėjęs tarytum vilktum
Anglis ar akmenis
O kai grįžti atgal per krantą smėlėtą
Prie tavo kojų atsispaudžia
Letenėlės
Sekančios visą laiką
Einant krantu be maišo
Dar sunkiau tarytumei būtų
Akmenų maišas užkrautas
Ir negali nusimest
Aklas įniršis užgimęs
Kaip mažytis jaukus žvėris
Dar nespėjęs atakti ir atitokti
Elegiškai
Žvelgi į kačiukus
Pavasarį pražydusius
Ir kaip senas sulopytas maišas
Trūksta kantrybė
Ir atsižadi upės
Ir smėlėtų krantų
Negi vasarą brisi į tą patį mirtimi
Prisotintą vandenį
Negi nardysi atakdamas
O brisdamas atgal jausi
Kaip vandenžolės trinasi palei kojas
Švelnios prieraišios sakytum
Gyvos ir besiglaustančios
Lyg prabėgtų visa kas buvo
Lyg pagreitintas filmas titrai
Lyg akmens šauktųsi dugnas
Septiniais katės gyvenimais
Išmatuota vandens gelmė