Iš vaikystės

Kai trafaretai ima blankti -
Aušra saulėlydžiu nutykšta,
Vaikystė eina iš namų -
Vaikystė pėdina į mišką - - -

Vaikystė eina - ir tamsu -
Saulėlydį suvalgo miškas,
Namai išdyla - aš esu
Tik rėmai to, kas buvo tikra -

Aš netikra, nes nemaža -
Per rėmus vangiai blunka laikas -
Ir krenta ant švelnių pečių
Laukimų, norų ir spaudimo speigas...