-O ką manote apie kelis mišrūnus?Tiesiai iš žemės.Mano duomenimis jų paklausa padidėjo po Nalajaus Ketvirtojo pareiškimo,esą jie gali dirbti su
pirmosios kartos androidais.
-Įdomi mintis.-ištarė Ksanijus jaunesnysis.Jis buvo savo tėvo verslo Sargas,t.y. turėjo rūpintis kad vergų verslas klestėtu,įvairūs vergovei nepritariantys asmenys tylėtų (o prireikus ir juos nutildyti),o jo Šeima,tiksliau Ksanijų atšaka maudytusi piniguose.
Aurelijus ketvirtasis,Ksanijaus pagrindinis tiekėjas,buvo visai protingas žmogėnas,tačiau jis buvo žmogėnas,o tai reiškia-žemietis.Ir tai,kaip manė Ksanijus,ir lėmė jam visą gyvenimą dirbti tiekėju.
-Įdomi,bet nepakankamai įdomi mintis.-pagaliau pasakė Ksanijus.-Žymiai naudingiau būtų atsigabenti keletą žmonių iš Žemės Mėnulio.Jie ištvermingesni,ir kiek žinau,protingesni.Be to,jie gimė nė Žemėje vadinasi,juose jau pasireiškė Grynėjimas.
-Supratau,pone Ksanijau.
-Ir tegul niekas iš valdžios apie tai nesuuodžia.
-Savaime suprantama.
Aurelijus išėjo.
Ksanijus įjungė apsauginį lauką ir išsitraukė iš materelizatoraius kelias cigaretes,kurių programą nušvilpė iš saugomų Tarybos duomenų bankų.
Aštuntąjame Mėnulyje cigaretės buvo uždraustos,bet Ksanijui tai buvo nė motais.Gyvenimas jau ir taip ėmė darytis nuobodokas,negi atsisakysi padaryti kokį manką nusikaltimą?
Kaip keista,mąstė Ksanijus.204 Sistema kurioje buvo žemės planeta buvo vienintėlė neužgrobta Šredų valdomoje teritorijoje.Žmones pradėjo laikyti pavojingais,ir Valdovas nusprendė palaukti kelis šimtus mėtų ir tadą paleistį į tą pasaulėlį naikintojus,kad išvalytų teritoriją.
Oras suvirpėjo ir pasirodė Nalajaus ketvirtojo holograma ir pradėjo oficialų Šredų Imperijos pasisveikinimą:
-Garbė tūkstančių Saulių Valdovui,kurio vardo tarti mes neverti…
-Ir taip toliau ir panašiai,-Ksanijus neiškentė-Kas atsitiko kolega?Tapai pavizdingu piliečiu?
-Prietarai.Aurelijų pagavo,ir siūlau tau nešdintis iš šitos planetos.Ir kuo greičiau.
-Ką tiknusileido ir mirtinai išsigandusi.Kalbėti negali,bet išsiaiškinom,kad tavo laivus naikina kažkokie padarai kurių nei Ksaverai,nei jos įgulai apibūdinti nepavyko.Aurelijus irgi nuo kažko bėgo todėl ir įkliuvo.
-Aišku.
-Sėkmės.-paskė holograma ir išsijungė.
Po dešimties sekundžiu Ksanijus kosmolėkiu skrido erdvėlaivio link.Ir jau norėjo rinkti kodą,skirtą erdvėlaivio nusileidimo aikštelei atrakinti,kai pastebėjo,kad ten ten ne tas kosminis laivas.
Bet buvo jau per vėlu.Ksanijus jau kirto traukos lauką,ir dabar beliko tikėtis,kad ten ne tie padarai,kurie mirtinai išgąsdino visko mačiusius Tiekėjus.
***
Atsipeikėho Ksnaijus kažkokioj nepažistamoj vietoj.Lengvas grindų virpėjimas rodė,jog jis buvo erdvėlaivyje.
Jis pabandėė prisiminti kaip čia atsirado.Įskrido į traukos lauką,pagalvojo kažką apie Tiekėjus,o po to…
Ir čia prisiminimai nutrūko.
Ką gi,nieko nepadarysi.Ksanijus pabandė surasti ką nors,kas primintų duris.Nesekmingai.
Prisistatyk.Balsas nuskambėjo galvoje.
-eeeeeeeeeee…Ksanijus.
Esi pagrindiniame Žemės karo erdvėlaivyje.Kai atsidarys duris eik tiesiai,prie pirmo posūkio į dešinę tavęs lauks du karininkai.Jir tave nuves į kalėjimo patalpasTen lauk nurodymų.
,,Žemės erdvėlaivis???,Ksanijui užteko proto napasakyti to garsiai,nors jis nujautė,kad tei padarai,kad ir kas jie bebūtų,jo mintis gali skaityti be vargo.Bet vis tik kažkokia miglota nuojata kuždėjo,jog jie jau pasišalino.
Sienoje atsirado taisiklingo stačiakampio formos plyšis,iš kurio sklido akinanti šviesa,todėl matyti,kas yra kitoje pusėje negalėjai.
Ksanijus nedvėjojo.O kitoj pusėj buvo pats paprasčiausias koridorius.
***
Du sargybiniai tikrai buvo žmonës,ir,be kita ko,pagal visus požymius žemiečiai.Sargybiniai be žodžių pradėjo eiti koridoriumi.Ksanijus sekė paskui.Priėję sieną sargybiniai sustojo.Sienoje atsirado stačiakampis šviečiantis plyšys.
Eik.
Ksanijus pažvelgė į sargybinius ir žengė į šviesą.
Tu esi šio erdvėlaivio kalėjime.Dabar nuskenuosime tavo sąmonę,vėliau turėsi pasirinkti,ar likti mūsų vergu,ar mirti lėta ir skausminga mirtimi.
-Ar būtinai lėta ir skausminga?
Tu esi prekiautojas vergais.Prekiavai žemiečiais ir priklausančiais Imperijai.Dabar sulauksi atpildo.
Ksanijų pervėrė skausmas.Prieš netekdamas sąmonės jis dar spėjo pagalvoti,ar čia sąmonės skenavimas,ar lėta ir skausminga mirtis.
***
Pirmiausia grįžo sąmonė.Vėliau-pojūčiai.Ksanijus pajuto,jog guli ant kažko plieninio.Ir labai šalto.
Ant kalėjimo grindų,suvokė jis.
Rinkis
-Mirtį.-Ksanijus nieko kito ir nenorėjo.
Mes tave perspėjom.Tu neisivaizduoji,kokia ji bus lėta.
***
-Ksanijau.Pabusk gi pagaliau.
Nalajaus balsas.Pradėjo ryškėti siluetai.Ligoninė.
-Imperija…Erdvėlaivis…-sumekeno Ksanijus.
-Nurimk.Tu kliedėjai.Bandei bėgti iš planetos ir padarei avariją.Vos pavyko tave ištraukti.
-Vadinasi aš sapnavau…
-Taip.Pagaliu įsikirtai?-pasišaipė Nalajus.-Sveik,drauguži.
Nalajus išėjo iš palatos.
Ksanijus nurimo.Praeis daug laiko,kol prisiminimai apie keistąjį sapną visiškai išblės.Bet jie išblės.
Tyla prieš audrą.
Ksanijus sustingo.Ar tai įmanoma.Ne,jam veikiausiai vėl vaidenasi.
***
-Nurimkite,jums paprasčiausias asmenybės susidvejinimas.Išrašysiu vaistų…
-Aš jums sakau,kad tai ne paprasta šizofrenija.Ir tas sapnas yra visai ne sapnas.
Ksanijus atsistojo,ir žengė žingsnį link psichologo.
-Sėskitė!.Sėskites nes kitaip iškviesiu…
Sakinio nebaigė.Ksanijaus rankos stipriai sugniaužė psichologui gerklę.Ilgai jis nesikankino.Ksanijus niekada nieko nesmaugė,tačiau rankos buvo …
Buvo…
Užprogramuotos
-Kiek dar tokių kaip aš?
Daug.Ir kiekvienas nenugalimas.
-O tai ką reiškia?
Tau mirus aš nemirsiu.Susirasiu naują kūną.Gyvensiu.Žudysiu.
-Tai nužudyk mane.-su viltimi ištarė Ksanijus.
Norėtum.Aš gi sakiau,tavo mirtis bus lėta ir skausminga.
Paiškinimai
*Mišrūnais žemiečiai vadinami todėl,žmonija yra išsivysčiusi iš dviejų Senujų rasių.
*Grynėjimas.Šis dalykas pasireiškia maždaug trečios kartos ne Žemėje gimusiems žmonėms.Grinėjimo metu žmoguje beveik arba visiškai išnyksta vienos kurios rasės požymiai.Tokie vergai labai vertinami.
*Atvirai kalbant,Žemės neišsprogdino dėl pirklių grasinimų.Šiems Žemė yra pagrindinis pajamų šaltinis.