Sąsiuvinys su veidu

SĄSIUVINYS SU VEIDU





Esu apgirtęs nuo alkio.
Visus rūpesčius numečiau.
Kavos puta tirpsta ant gomurio.
Kukliai pietavau.
Dabar apsimetęs muziku
Bandysiu suvaldyti srautą
Emocijų. Svarbu laiku
Pakelti rankas. Dailų mostą
Išraitys prigimtis.
Reikia nevėluoti,
Nes orkestrantų širdis- nekantri.
Malonu neskubėti
Sėdint kavinėje.
Prašau da capo al fine.




Dailiems ir nesuprantamiems
Posmams reikia erdvės.
Aišku ir žinoma, kad visiems
Neužteks išminties prasmės

Giją atrasti. Visus
Ištinka asmeninės nesėkmės,
Kiekvienas patiria vargus
Ir ne visiems artimas padės.

Daug kas keikia savo likimą,
Manydami, kad nusipelnė daugiau.
Pasisekė tiems kas gavo jautrią ir kantrią
Prigimtį. Tokie prie prasmės artėja greičiau.

Gera, kai būties ir gyvenimo kančia
Virsta meilės virpulio akimirka saldžia.







Jei, visi, sugebėtume
Atsiplėšti nuo darbų,
Vaidmenų, prie kurių pripratome,
Nuo kasdienės sekos veiksmų,

Nors vienam mirksniui,
Tikriausiai mikliau,
Nei Helenos išminčiui,
Eiliniam beraščiui,

Tikrovė nusimetusi
Iliuzijos rūbą.
Atiduotu, pamilusi,
Jaunikiui savo kūną.

Esame šaltinis vienas kito laimės
Tad kodėl užsidarę, nykstame iš baimės?





Ne paslapties, ar viliojančių
Žvilgsnių, pro juodą
Blakstienų mišką mestu,
Širdis suviliota.

Tai ne meilė
Ir negali būti aistra,
Pirštai tik žaidė,
Nes akimirka buvo trumpa.

Maniau, kad neverta
Gilintis ir kalbėti rimtai.
Naudojausi proga reta
Pasimėgauti flirtu lengvai.

Kodėl siela sunerimo
Po smagaus žaidimo?

Dažnai žodžiais beprasmiais
Apgauname tuos kuriuos mylime,
O poelgiais romantiškais
Apsigauname patys. Laiške

Neatsispindi vyro prigimtis.
Todėl lengvai susižavi,
Trapi ir nepatyrusi... Lemtis
Dar išgelbėti gali,

Padaryti laiminga jį ir ją.
Naivuoliai alksta.
... Jiems negana...
Sutramdyti tegali santuoka.

Tai- netiesa.
Gėda.






Tikiuosi, kad pokštai
Neišgąsdino tavęs.
Mano vardą pamiršai,
Atsitiktinai tau parašęs

Esu, tad prisistatyti
Iš naujo nedrįstu.
Sugebėjai sužavėti
Išore ir kuklumu,

Daug kartų
Norėjau apkabinti
Sultingų lupų
Skonį pajusti.

Tik iš tolo regiu
Tai ko turėt negaliu.







Norėčiau sodrią baladę,
Ar švelnų noktiurną
Atlikti (naktinę
paslapties muziką).

Nepavyksta sučiupti
Atlikėjo pirštais
Esmės. Tik melancholiški
Preliudai liejasi, grubiais

Pasažais. O prieblandos
Virpesiai taip ir lieka
Neįvardinti. Bevaisės valandos
Ir nuo plunksnos apsunkusi ranka

Virš... Penklinės
Nesugeba išlaisvinti prasmės.





Esu ne abejingas
Grožiui, kuris
Tavyje- įkalintas.
Tarsi žiedelis

Skleidžiasi ir vilioja
Tobula forma.
Nuostabi harmonija
Pakeri ir atima

Racionalų protą.
Norisi pulti,
Pasinerti į malonumą,
Aistroje paskęsti.

Atsitraukiu, nes grubi jėga
Grožį paverčia kančia.


Tvanku šiandien.
Nuo jūros atslenka
Audros debesys.
Nuobodi aplinka

Slegia, todėl
Norisi patirti
Gamtos šėlsmą.

Galingi išlydžiai
Skrodžia erdvę,
Drebina orą.

Medžiai sunerimę
Virpina lapus.
O Širdis laukia
Permainų.





Lietus su įniršiu
Puola žemę.
Žmonės smagiu
Juoku, Sušlapę,

Pasitinka stichiją.
Skubėdami šokinėja
Per balas,
Kurios kaip mažos,

Bet agresyvios jūros
Skandina pėdas.
Permirkusios merginos
Grįžta laimingos.

Lietus nuplovė makiažą
Moterį išlaisvindamas gražią.







Dar nepažinta
Esi, dar toli
Diena
Kai maži

Nesutarimai erzins
Ir kankins.
Dar tik pradžia,
Nejuntama

Užuomazga romano.
Gal būt laimingi
Būsim nesutikę vienas kito,
O gal džiugi

Bus kiekviena minutė
-O ko norėtų mano „mažutė“?





Tikrai išgąsdino
Ir sutrikdė
Paskutinė mano
Siusta žinutė.

Atviras, grubus,
Meluojantis akiplėša.
Štai koks „nuostabus“
Charakteris. Atneša

Iš sąmonės gelmių
Ir nemoku nuslėpti.
Nereikia nenuoširdžių
Atsiprašymų. Kam verkšlenti?

-Tu jau žinai, - Neabejingas
Grožiui, kūnas nuodėmingas.


Ko nutilai,
Nepažystama paukštę,
Gal užgauliai
Kalbėjau? Nubausti

Gali tylėjimu,
Abejingumu,
Tai būtų
Teisinga, bet žiauru.

Prašau, prabilk,
Klaba drąsia,
Jausmus išliek
Jautria giesme.

Tu atsargi ir protinga,
Neatsakai, tai- išmintinga.





Pavargau ir išalkau,
Dėl to idilė nyksta.
Judesius sąmoningiau,
Šykščiau atlieka

Nugeibęs kūnas.
Jaučiuos kaip Šubertas,
Kuris kurdamas
Nuostabias dainas

Svajojo apie kiaušinienę.
Viltis ir nerimas-
Mano vakarienė.
Pavaišino draugas

Bandele ir žalia arbata su jazminais,
Tai- malonumas atgabentas draugystės laivynais.







Viltis išplaukti
Į jūrą gyva.
Trukdo gyventi
Idėja Fix. Ne valia

Pamiršus buitį
Nerti į neapčiuopiamą
Rytojų. Išardyti,
Sugriauti geidžiamą

Įvaizdį nekyla ranka.
Tai- būtina,
Nes mirštu
Nuo svajų

Nerealių
Ir pražūtingų.





Saulė svilina pakaušį,
Prisimerkę žmonės, priešais,
Rūko, Mėgaujasi
Ramybe ir paistalais.

Sėdėdamas parke
Lyg ilgiuosi...
Gal išalkę
Vidiniai organai visi

Reikalauja meilės
Ir žmogiškos šilimos?
Širdies bevalės
Blaškymasis naudos

Neduos. Vis kitoje
Matau savo valdovę.


Jau sotus
Ir nuvargęs,
Bet godus
Ir išlepęs

Vidus puola,
Pertekliaus trokšdamas.
Vėliau gauna
Ir saldus malonumas

Išnykęs, susiliejęs
Su kūnu
Palieka begales
Neišnaudotų galimybių.

Gimsta tuštuma,
Apmaudas, apatija.






Nors ne pastovus-
Kaip vėjas,
Mano būdas,

Tavo grožis
Neatsibosta.
Galiu žavėtis
Neatrasta

Esybe.
... Iš naujo
Prieš galybe
Moteriškumo

Sutrinku.
Labai smagu
Kas kart atrast
Tai kas- genialu.





Vėl ne gerai
Ir ne ramu.
Amžinai
Klumpu

Užkliuvęs, apsigavęs.
Savimeilės kerai
Paklaidins ir nuves
Ten kur- karai

Ir vidiniai
Konfliktai.
Gal gerai
Ir laimingai

Gyvenčiau
Jei tik teisingai
Daryčiau... Mąstyčiau.
Viskas prasidėtų ir baigtųs laimingai.



Jaučiuosi apgautas.
Žinau, esu to vertas.
Vis tiek skaudu,
Susitaikyti sunku

Su mintim ir faktais,
Su istorijos vingiais painiais.
Išminties ir patyrimo
Trūksta, kad likimo

Dėsnius ir eigą
Suvokčiau. Teisingą
Nuosprendį skiria
Tas kuris kuria

Mano kasdienybę
Tobulą realybę.


Palikau vienas,
Be minčių
Ir meilės.
Tik pieštuku

Dar bandau
Sukurti paguodą.
Laiškas tau
Skirtas dūla.

Korozija į užmarštį
Nustumia raides.
Reali grėsmė išnykti.
Protestas nepadės.

Teks nešti ir lakyti
Skitą lemtį.





Kaip keista, -
Vėl žaviuosi tavimi.
Dar karta
Likimas leido įsitikinti,

Kad ne pastovūs-
Jausmai.
Tarsi žiaurūs
Vaikai

Širdį plėšo.
Tarp pavydo
Ir pasigerėjimo
Augdamas laukiu sprogimo.

Pagarbos ir meilės saitai
Suriš stipriai ir greitai.







Daug kelių
Atsiveria klaidingų.
Atsispirti negaliu,
Patirti noriu laimingų

Ir kitokių
Akimirkų.
Nenoriu sudegti,
Sužlugti.

Pasirinkimų begalybė
Verčia just atsakomybę.
Kiekvienas žodis ar mintis
Gali būti mano lemtis.

Gyvenimas už mus kol kas
Viską sustato į savo vietas.





Kasdienis vargas
Ir grėsmė gyvybei;
Tai- puikus ir geras
Auklėtojas išpaikintai esybei.

Kuklus maistas,
Trumpas atokvėpis
Išstumia išgalvotas
Problemas. Akis

Jautriau priima
Spalvas. Ne muzikali ausis
Ramybės trokšdama
Supranta, kas yra grožis

Tylos. Širdies išvargintos jautrumas
Padidėja, taip gimsta intymumas...




Jaudulio hormonai
Sklaidosi kūne.
Vyriška jėga švelniai
Ištirpsta moteriškume.

Bučiniai ir glamonės
Neišreikštos, lieka
Audrinti pasąmonės
Nežinomą plotą.

Verda abstrakčios
Ir viliojančios
Mintys. Deja
Numalšinus aistrą

Ateina, Apima
Liūdesys ir tuštuma.




Apėmė liūdesys,
Beprasmybės pojūtis
Netrukus užtvindys
Sielą. Viena mintis

Dar guodžia-
Gyvenu, vadinasi
Likimas leidžia
Tobulėti. Vaidenasi

Apgaulinga perspektyva.
Tai kas vyksta
Ar turi prasmę,
Gal tik kančia bereikšmė...

Atėjus laikui, teisėją skirs lemtis,
Išaiškins ir taškus sudės mirtis.






Kiek svajonių naivių
Infantiliškų ir paikų
Sužlunga. Gausybė neįgaliu,
Idėjos išsaugoti nesugebančių...

Esu toks... praradęs
Ir vis dar prarandantis,
Lyg netekęs
Vaikų, raudantis

Dėl bereikšmių įgeidžių.
Žmogus- tik tas, kas geba ištarti:
Ne. Sukrėtimų ir kančių
Gausa, asmenybę gali sustiprinti, ar sunaikinti.

Tai- gyvenimo ir mirties valdančios
(Žmogų apibrėžiančios) vadžios.





Skrisk svajone
Nusinešdama liūdesį
Ir paką dejonę.
Pasivijusi debesį

Prilipk prie dangaus
Skliauto... Gal nereikia
Drumsti gyvenimo tykaus
Vaizduote? Neištveria

Prigimtis, pasiduoda
Išgalvotiems idealams.
Iliuzija duoda,
Nejuntamą receptoriams,

Mišinį džiaugsmo, ilgesio
Laimės ir liūdesio.


Mintys Blaško,
Akimirksniu nuveda
Už jūrų marių, prie krašto,
Ribos pasaulio. Pakrinka

Sąmonė ir kasdienybė
Nebedžiugina. Sukaupus
Visą turimą stiprybę,
Atsiplėšus nuo regimybės į kapus

Skubu laidoti žmogaus silpnybę...
Rodos neturiu valios ir jėgų,
Prieš fatalizmo idėjos galybę
Kartais smunku.

Vien tikėjimu gyvenu,
Kad laisvai pasirinkti galiu.





Dangus papilkėjo,
Žolė tapo žalesnė.
Nuovargis atėjo
Ir parklupdė

Darbui tinkamas rankas.
Truputi melancholijos
Dangus išliejo į lankas.
Pasislėpus nuo stichijos-

Gera ilsėtis.
Širdis virpa...
Reikia tikėtis,
Kad tai- į gerą.

Lietus lauko darbus nutraukė,
Mes bejėgiai laukiam aptingę.







Piktos valios,
Akiplėšos bruožai
Sutrikdo. Nuolatos
Emocijų šuorai

Apima. Likimo
Prašau, kad duotų
Jėgų suvaldyti piktumo
Protrūkius. Pakenktų

Man ir mylimiems
Nevaldomas polinkis
Į kraštutinumus. Visiems
Geriau, kai poelgis-

Doras
Ir teisingas.





Kaitri diena.
Tvankumas sekina.
Lūpos išdžiuvo.
Rankos nusviro.

Suglebau, ne valingai
Poilsio ir sotumo
Ieškodamas, ne tvarkingai
Puldamas prie šaltinio...

Pamiršęs padėkoti...
Pasitenkinęs praradau
Stimulą stengtis. Kaip gyventi,
Jei nerūpi kas bus toliau?

Noriu pamilti gyvenimą,
Tokį koks jis yra, ar tai įmanoma?


Važiuojant autobusu, anksti
Ryte, dar sapno suausti
Reginiai ir nuotaika sąmonėje
Pleveno. Sotumas ir alkis sieloje...

Kažko trūksta, ilgiuosi, ieškau.
Maniau, kad vakar vaakumą užpildžiau
Prasme gilia, bet nauja diena
Atvėrė tuštumą, nesuvokiamą trūkumą.

Vėl dėlioju vertybes,
Kurios padėtų įveikti kasdienybės
Sukurtus sunkumus.
Bandau išlieti etikos pamatus

Iš vyriškumo, švelnumo
Iš tiesos ir taktiškumo.





Ar buvau kada laimingas?
Tikriausiai visada
Akimirkos džiaugsmingos
Apsupusios plevena,

Tarsi neapčiuopiamas „kažkas“
Nuvargęs, aptingęs protas
Nesuvokia... Ištiesęs rankas
Griebiu, bet plonas

Sėkmės siūlas ištirpsta.
Kaip rūkas nyksta
Idilė ir sukurtas
Gėrio įvaizdis. Apgautas

Kartais jaučiuos,
Praeis tai... Tikiuos.




Neapgalvotai vakar pasielgiau,
Nuo smurto vaikus bandžiau
Apsaugoti. Pasirodo įstatymas
Leidžia silpniems (tai ne prasimanymas)

Skriausti bejėgius,
Pasipriešinti nesugebančius.
Baisu- kai įsiutusi motina
Lieja (kur pakliūva) apmaudą.

Moteriškas žiaurumas
Ir agresija pranoksta viską
Griaunamąja jėga. Egoizmas
Lengvai apakina ją.

... Visagalė lemtis vaikus išlaisvins,
Nuo smurto apgins.





Nelaimės turtina
Asmenybę, plečia
Akiratį, gilina
Suvokimą. Pačią

Būtį traktuoji
Lanksčiau. Tarsi
Upelis vingiuoji
Gyvenimo slenksčiais. Visi

(Geri ir blogi)
Nutikimai teikia išmintį.
Kraštutinumų vengi,
Toks elgesys leidžia išlikti,

Jei ne kasdienybėje,
Tai bent žmonių atmintyje.