*143210272016

Durys ir langas.
Abu į laisvę.

Už vienų apšviestas parketas,
Už kitų keturi aukštai žemyn ir plytelės.

Pora lašų
Peršviečiamos umbros esensijos pažadina
Pora atodūsių ir keliauji toliau.

Kiek aklas, kiek kurčias,
Nors mintis savas matau aiškiai.

Į rudenį ieškoti nepamesto.
Gal čia ir paklydau,
Kai pajutau viską radęs?

Gal čia ir pasidarė
Tylu ir sustingę.
Saulei nusileidus,
Kaskart paskęsta viltis nutapyti šiandieną,
Ir amžini rytojai,
Ir tie nustojo aušti.
Nekantriu norisi būti dabar.
Atverti duris,
Nors tam ir trugdo sapnas.

Paklydau tarp ekranų,
Ten kur nerandu tiesos,
Ji visad stovi į mane nugara
Ir terorizuoja mintis.

Atsisakiau žmonių,
Atsisakiau gatvių,
Dienos atsisakiau,
Ir čia randas paklydimas.

Drobės nėra,
Paskutiniojoje nutapiau langą,
O ano nepavyko man praverti.

Ir nesisklaido dūmai mūsų žydram kambarėlyje,
Paliksiu jį tyliai
Ir nesuskaičiuojami popieriaus lapai,
Neišduos paslapties.


Kur įvyko klaida?



Kur dingo grįžimas į vaikystę?

1431
1027
2016

Einu ieškoti drobės,
Gal sutiksiu šalia ir tave