Močiut jau čiut čiut

užsimerk. pailsėk. kartais reikia,
kartais ne – bet juk dievas nelaukia.
tu išbalus kaip tūkstantis snaigių,
įsivėlusių žiemai į plaukus.
susigūžk. nutylėk. ritmai, pulsai –
šitiek sąmyšio aidi per nemigą,
ir nemigsiu!  kad tik neprapultum,
į dausas išmainius gyvenimą.
susičiaupk, nekrutėk. aš žiūrėsiu
į tave kaip pražydusią vyšnią
po kuria išmatavom pavėsį,
po kuria aš liepiu tau sugrįžti.

mirtis brūkštels pirštais per veidą –
pasirink pati. aš atleidžiu.