Laptinėje miega bičas,
Kuriam kogero nepavyko prieiti namų.
Bet tai vakarykštė istorija.
Šiandien kava apipiltos knygos,
Ir trukčiojantys garso takeliai.
Mano miela išpylė save ant grindų,
Kur pataikė į popierių,
Kur ne.
Ir aš bandžiau,
Bet vis netiesa.
Ant sienų keičiau ekspozicija.
Vis dominuoja tuštuma,
Tokia kur traukia į save.
Ji rodos kai dažoma oda,
Tik reiškiasi,
Vidine puse.
Durys.
O aš tarp atspindžio ir paveikslo,
Meta stream,
Formatuose fiksuojasi
Liudijimai
Nėra tvarkos galvoje.
Tą dieną perlipau valtelės bortą,
Ir pasinėriau ežere.
Vėsa gaivino
Nesinorėjo galvoti
Ar klausyti apie paviršių.
Svaičioti,
Tikėtis.
Ji mane parsitemps į valtelę,
Ten mes užkursim lauželį,
Ir liudysim.
Vieną dieną nutepsiu drobę.
Ir galėsiu išeit
Ten iš kur atėjau.
Iš kur atėjau.
Laikas suksis atgal,
Ir ji man padovanos protą.
Ir pasiliks drobę.
Ugnele ugnele,
Ar verta jos oda
viso to?
Ugnele
r a m a u s