Pakilti, niekados nekristi,
Galbūt ne tam mes esam čia
Sužeist tik tam, kad vėl sugrįžti-
Pas draugą likt, kol gis žaizda.
Galbūt ne visada šypsotis,
Didžiuotis netgi nedrąsa,
Ieškoti saulės tamsią naktį,
Šiandien tokia mano Tiesa.
Paskui išeit ir negalvoti,
Tu grįši, ar palieki ką,
Tiesiog gėlė, kuri žydėjo,
Tiesiog bekylanti rasa...
Beeinant laiko neskaičiuoti
Mylėti tiek, kiek leis jėga
Būti ir eit, kartais svajoti, -
Kad tau pavyks užmiršt save.