*215110112016

Antradienis?
Vakaras?

Amžinybės kontekste nelabai svarbūs,
Šie mūsų susigalvoti skaitikliai
Šiandien buvo kalbėta apie rūką,
Kuris nebe pasirodo miesto gatvėse.
Jau tuo momentu žiūrėjau į lubas
Ir tirpo kojos.
Dalis dangaus prasmego,
Nespėjant apdoroti baltos šviesos kiekio.
Ir atgal į ryžtingą kelionę mozaika po kojom
Iš taško A. . .
Lig čia. . .
Laiptinė, laikraščio skiautė,
Pasaulis kuris priskirtas, už nugaros
Pasaulis kuris nepažintas savo likimo
Už lango

ir vėl Soft Parade
Nepažįstami balsai
Ethiopios likučiai
Maišosi su jau pasiekusiais kraują
Yra ir drobė,
Kuriai turiu dalią sugalvoti naują likimą.
Bet užduotis jos aiški.
Išplaukęs veidas ir altorius už nugaros.

Kartais keista,
Kaip mes visi gyvi
Ir čia
Ir absurdas mūs dar nesurado>
1902
1011
2016

Visgi gyvenimas esti kiek pragariškas.
Atvaizdas drobėje neišvydo aiškesnės šviesos,
Veikiau pasislėpė kažkur užu matinio stiklo
Sunku pasakyti ar yra prasmė šiandien jį gelbėti.
Bet rytoj, tik dar viena šiandienos fikcija.

Už durų pasigirsta Morrison'o balsas,
Ir tu savęs paklausi,
tu Vilniuje, ar Twin Peaks'e?

Ir gyvenimas tęsiasi.

Eini malti kavą,
Eini aukot naktį.