Kapų ramybėj pasigirsta žingsniai
Pravėręs girgždančius vartus artėji
Spalvoti lapai sušnara po kojomis
Ruduo. Jau plaukus ir jausmus kedena šaltas vėjas
Šiek tiek kairiau, pašlaitėje, lašu rasa nuo griūvančio paminklo
Ant samana aptrauktos žemės
Nelaistomų gėlių brūzgyno
Srūvu, driekiuosi drumzlinais upeliais
Štai prieini, susitepi skvernus į mano sielą
Į murziną, užterštą būtį
Nusėju veidą bučiniais, nuplaunu grumbančias rankas
Drėgna gliti glamonė šiurpina dar šiltą kūną
Nesupranti, kodėl kviečiau, virpėdamas suaimanuoji
O man tavęs taip trūko
Skverbiuosi su aistra šalčiu, liga, skausmu
Į odą ir akis, mažais rasos mirties lašiukais
(Naktinis sargais paryčiais prieis, sustos, matys)
Granito angelas rasotas
ir tu prie jo sukniubęs