Aš mažas berniukas,
Vytukas vardu,
Paėmęs kačiuką,
Tampau už ausų.
Močiutė man sako;
- Vytuk, negerai,
Kačiukui, juk, skauda,
Kodėl taip darai?
- Todėl, kad jo ausys
Mažytės labai,
Kai noriu pažaisti,
Negirdi visai.
Tik rangos į guolį
Apsnūdęs, tingus,
O man baisiai liūdna,
Kol jis ten nusnūs.
- Kačiukas dažnai
Pamiegoti norės,
Tik tu jam ausų
Netampyk, palūkėk.
Užaugs katinėlis,
Ir ausys, tikrai,
Jei jų netampysi -
Tai būsit draugai.