Pjesė

Garsai, tampria erdve juosią
regėjimą tikresnį, tą antrinį,
lyg būtumei iškarto dviejuose
kambariuose vienu metu, įtrynė
vaizdus už lango kur namai
ir gatvė, parkai, upė, tiltai,
kur debesys šį kartą per žemai
ir lengva semti tai ir pilt tai
kur nors kur blaškosi riksmai –
trimitai du, tačiau skirtingų rasių –
o skamba tai pusiau linksmai,
pusiau kaip – termino nerasiu,
taigi, garsai šitie – žinia visiems,
jog reikia namuose turėti valtį,
kad kai vėliau – o tai įvyks – apsems,
ne tyloje pavyktų išsikelti.