Pirkelė kaime

tešla išminkyta dar laukia
kada ant ližės bus pašauta į krosnį
rausvesnė už žariją tik aistra tau
baltesnė už rankas tavas tik ostija

jaučiu kaip spragsi dar nebaigti sakyti
sakiniai mūsų mažoje trobelėje
sienomis šešėliai bėginėja tarsi lokiai
už lango nuo šalčio pokši
senos kaimo tvoros sniego pusnys
svirpia lyg svirpliai ir mėnuo
kaip mažas mažas pinigėlis
spindi ant tavo apnuoginto peties