ne vienas

iš seno alkoholiko sėklos
užaugau
užmigt naktimis nageliu
it vienintelė snaigė
bedvasio Londono
rūkuose pasimetu

spalvų išalkus mano siela
tad iš gelsvo popieriaus
pasistiebia rankos ant kurių
skorpionas ir zylė
užuomazgos linijų
nuotrupos kraterių mano

nuo pirmo mesto žvilgsnio
aš paperku it senas nuodas
kurio likuciams nusitrynus
nuo paveikslo prasitesiu ant tavo pirštų

nesuvokiamas tarsi lietus
nusprūdęs čiaudant
mano menas yra vien tam
kad pasiklaustum

po klasusymo žinau
esu ne vienas