po tiek metų
ypač norėjosi
ją apkabinti,
bet ji atsitraukė.
nuo manęs atsitraukė žemė
pagal jai būdingas savybes
ji nesitraukia, o skrieja
savo orbita
nepaisydama ar kas trenksis, ar ne
ir netgi galėčiau sakyti
kad ji nei nesitraukia, bet atvirkščiai
traukia
prisėsti, prigulti, pritūpt
pauostyti gėlę
užsirišti batus
ir keista, kad net pats pamirštu
kiekvieną dieną gyvendamas
vaikštau į darbą, kartais
į barus vaikštau, dar rečiau
į pamaldas
užsimiršęs, jog mane
jog visus mus traukia
traukia kol
ištrauks