Kaip visada

Kaip visada autobusai vėluos.
Kiekvieną kartą – ir be išimčių – jų
sulaukus, baigiasi lietus, tylos
paviršiuj balsas ne iš išdidžiųjų.

Kaip visada piršlienė apkūni.
Piršlys du metai kaip badauja.
Jaunieji kerta tiltą vos ne tekini.
Svita vestuvių panaši į gaują.

O traukinys kaip tyčia nevėluos.
Kalti nespėjantys. Perone leipsta lempa.
Žvirblius ant įtampų pritvinkusios vielos
langai patikrina ir skaičiai nesutampa.

Kaip visada žinojime plyšys.
O aplink jį ginče bujoja klišės.
Ir, kai staiga tarp jų tyla įsipaišys,
tik miesto vardas ją nutraukti  ryšis.

Taigi, iš naujo viskas. Vėl stotis.
Autobusas vėl. Daug stotelių. Pluoštu
lyg pinigai jų pavadinimai išsibarstys,
kad radusieji pradžiai prasiloštų.