Rašyk
Eilės (79110)
Fantastika (2331)
Esė (1598)
Proza (11067)
Vaikams (2734)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ji kvepia ir artėja. Noras paliesti ją didelis. Baimė taip pat. Supuvę obuoliai ir mirusios gėlės. Taip ir ne perskaityta knyga, kurios visada norėjau. Ji artėja, laikas eina. Faetonto kelias ne man. Aš pasiliksiu ir sutiksiu ją žiūrėdama į akis. Juodų gėlių nebūna, todėl ir guli baltos rožės aplink mane. Knyga turėjo būti gera, tik gaila, pabaiga nesuprasta. Kvapas stiprėja, jausmas silpnėja, gėlių daugėja. Paskutinis sakinys. Viskas. Ji čia.
2016-09-26 18:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-15 17:40
sesė_mėta
Obuoliai sakė būna nesupuvę. Ir dar žemė stipriai kvepia.

Ai, o apie literatūrą, tai turbūt - 1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-26 22:46
A Puokas
Tiesą sakote. Kvapas būna ir dar koks...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą