Pypkoriaus rašymo praktika

Rašau tik tai tam, kad reikia rašyti, nes rašymas atpalaiduoja  smegeninę. (arba priveda prie nušokimo nuo uolos krašto.)
Mėgstu rūkyti, ne šiaip sau ką bet pypkę, prikimšta maloniai kvepiančio, aromatinio, slyvom atsiduodančio, daniško tabako.
Prieš ganėtinai daug metų, net negalėjau žiūrėti į savo bendraamžius, rūkančius pypkę. Man jie  atrodė kaip pasipūtę  pingvinai be dabar net neišsivaizduoju mano gyvenimo be savo mažos kolekcijos (kuri yra išmėtyta po visur, skirtinguose stalčiuose, mašinoje bent dvi, ir viena ar dvi darbe) .
Ne  kiekvienam pypkės rūkymas yra priimtinas, dauguma busimų vėžininkų mėgsta, chemijoje išskalbtas cigaretės ir tos chemijos tenai yra turbūt nemažiau negu paties  tabako (benzinas, acetonas, ir t. t kam įdomu pasiieškokite internete, tikrai rasite).
Su pypkiniu tabaku yra truputėli kitokia istorija, jisai yra aukštos rūšies tabakas, augintas nuo pat pradžių žinant, kad tai bus pypkinis tabakas ir nekoks trečiarūšis Fag‘as (cigaretė- anglišku slengu).
Tada tas tabakas yra  paruošiamas, beveik menišku būdu, mums pypkoriams pasidžiaugti.
Tabakas išdžiovinamas (yra bent trys  skirtingi džiovinimo būdai), su fasuojamas (bent keturi būdai) ir po atidavus daug darbo mes jį gauname savo hobiui ir malonumui patenkinti.

Pypkoriai - kaip kokie užsislėpę partizanai, juos retai sutiksi gatvėse, jie tūno savo guoliuose ir daro tik jiems suprantamus darbus su pypkėm, kietai sukastom, tarp jų dantų.
Per savo  trumpą pypkoriaus karietą (apie tris metus)  esu matęs  tik apie penkis pypkorius gatvėje, visada kažką mąstančius, vienišus, su niekuo nebendraujančius.
Mano, jums  cigarečių mylėtojai, patarimas, meskit cigaretės  į šalį, įsigykite pypkę, nusipirkite gero pypkinio tabako ir pajuskite tikrą tabako skonį. (ir nepamirškite, kad nereikia traukti į plaučius). Duosiu palyginimą; Fiat‘as ir „Mersas“ abu lygtais ir atlieka tą pačią užduotį bet, jeigu yra pasirinkimas, ką jūs pasirinktumėte?
Tiek šiam kartui, mielieji.