Atėjęs dėl manęs
Išėjęs sau
Skruostus nušluostęs
Snaigėmis apiberi
Žavėdamasis kaip lėtai
Jos tirpsta
Šypsaisi ir saule švieti
Galop piktas išnyksti
Nes lašų
Ant rausvų žandų
Pakęsti negali
Jausmus šakute brauki
Nes vis nepatiki
Kad jie gali būti tikri
Patikėjęs
Šauki
Vašku aptašęs
Išlygini romantikos
Randus
Ir dar sykį pakilęs
Nyksti
Mano tamsoje
Tavo aušroje
Apglėbusi kelius
Nebesvarbu
Tavo ar mano
Maldauju pasilikt
Tik maldos nebėra
Ir tavęs joje
Paguodos šluoste
Akis trinu
Sutrupėjusia
Ir tokia dirbtina
Ilsiesi
Ir aš greta
Perpildyta krūtine
Kvėpuoju netaikliai
Nespėju šalia
Guluosi Keliuosi
Bėgu
Pykstu
Šlapia išnykstu
Ir vėl atsirandu
Nes kur man eiti....
Be tavęs net vienkiemio kelio
Neberandu
Pasiklydau
Tavyje
Bet ilsėkis
Meile
Ilsėkis
O aš palauksiu
Glausdama prie krūtinės
Maldas
Ir vaikus
Kurių nebėra
Ir kurių galbūt niekad nebus
Tik aš ir tu
Iš kurių
Tikriausiai nė vieno ir nebus
Galbūt tu
Tik tu


mėlynai juoda fėja





