mėnesienos kirminas
vėl įkopė
į poezijos aukštumas
elektros stulpu
net iki medžio šešėlio.
naktis
kaip visada gražiai
mirksi tolimais drugeliais
ir jie tokie tolimi
kad net sparnai susilieja.
susilieja su stulpu
mėnesienos kirminas
pildydamas naktį
poezija
ir blausia šviesa
tik... –
ne sparneliais