Palikimas

Vakar man paliko palikimą.
Pagalvojau- vėl mane palieka.
Niekad vienišaut man nepatiko,
Bet vis tiek imu, o kas belieka.

Ranką ištiesiu, atgniaužiu delną,
Svetimų gėrybių tyliai laukiu.
Gal įdės šį kartą man palaimą,
Sužiba kažkas, pečiais patraukiu.

Kyšteliu giliai, giliai kišenėn,
Vypteliu grimasą dėkingumo.
Nenustebins nieks manęs šioj žemėj,
Net auksinis laikrodis, iš rūmų.

Pėdinsiu toliau kur panorėjąs.
Laikrodis garsiau už širdį tiksi.
Jei rytoj nebūsiu per toli nuėjąs,
Aš save, taip pat, kam nors paliksiu.