13 sekundžių

Norėčiau dėt prie fantastikos, bet baisu kad išdės į šuns dienas.  Kritika laukiama.

***
13 sekundžių – sukosi galvoje šitas skaičius. Kažkada stovykloje vienas girtas klajūnas vapėjo, kad kerai suveikia per 13 sekundžių... Tada smagiai pasijuokėm.. Niekas iš mūsų klano neturėjo reikalų su kerėtojais. Kojos pradėjo stingti.. Nežmoniško skausmo banga užliejo visą kūną, perkreipdama veidą...
12... Kodėl turėjo tai nutikti man? Negi nėra pasaulyje labiau nusidėjusių žmonių? Ir būtent aš, eilinis vagišius, turėjau pakliūt į vaikiškus spąstus... Tas mažas suknistas smaragdas nevertas mano gyvybės... Nei tų pinigų, katruos žadėjo užsakovas..
11.. Įdomu, ką veikia tas senas pirdžius dabar? Turbūt lepinasi sau karštoje vonioje.. Kartu su kurtizanėm.. Laka vyną ir ėda vynuoges iš jų rankų... O taip būtų gera pajusti dabar Jos švelnų prisilietimą..
10.. Taip gera prisiminti jos švelnų prisilietimą... Kai jos pirštai glostydavo mano kaklą, kartais švelniai įdrėksdami nagais... Parduočiau savo sielą už dar vieną galimybę...
9.. Kerėtojui labai pasisekė, kad nepaskerdžiau jo kaip kiaulės, kai jis saldžiai miegojo savo šiltoje lovoje.... Skausmas.. Turbūt jis dar miega ramiai. Ryte ras dar vieną granitinę skulptūrą prie savo suknistos skrynelės. Nekaltai atrodančios ir traukiančios akį..
8 ..  O aš čia ne vienas. Kambario kampuose stovi likimo broliai, agonijos iškreiptais veidais... O gal Kerėtojas atgaivins mane?
7..  Bandyti pajudint kojas beviltišką, jos tarsi prišalo prie grindų... Šaltis skverbiasi į krūtinę...
6... Jau senai neverkiau. Tėvas visada sakė, kad verkimas - silpnumo ženklas. Nors tai dabar neturi prasmės. Liežuvis sunkiai apsiverčia... Visos pastangos surikti nueina veltui.. Riksmas taip ir lieka gerklėje užstrigęs ...
5 ..  Įdomu, kuo tas smaragdas ypatingas, kad Kerėtojas rizikavo savo gyvybe ruošdamas spąstus. Užsakovas buvo pasirengęs sumokėti 600 aukso monetų už jį. Tai, aišku, labai maža dalis jo tikrosios vertės.
4 ... Jaučiu kaip rankų oda pradeda stingti.. Kiekvienas odos milimetras primena apie save nežmonišku skausmu ir sukalkėja..
3 ... Jaučiu kaip siela palieka mano suakmenėjusias ląsteles, tarsi panikos apimta minia veržiasi išėjimo link.. Užkeikimas jau pasiekė širdį ir neskubėdamas ropščiasi kaklu į viršų.. Širdis suplakė paskutinį kartą, ir visiškai pasidavė granitiniams gniaužtams..
2 sekundės. Siela veržiasi pro suakmenėjusio kūno poras tarsi besvoris eteris. Iš mažų srovėlių formavosi žmogaus siluetas... Pasinėriau į tamsą...
1 .. Skausmas liovėsi. Sąmonė kupina šviesos ir lengvumo.. Matau suakmenėjusį save su skausmo perkreiptu veidu. Šalia nukritęs fakelas pamažu gęsta... Laikas namo.