Trumpiausias kelias Namo-145

Žemaičiai Jeronimas ir Telesporas buvo teisūs. Šturmanas Geležėlė ir Česlovas ištiesu nugirdo jų pokalbį, - susižvalgė. Šturmano Geležėlės mintys visiškai sutapo su šiais eiliniais kaimo žemės artojais ir seniai brandino mintį, jieškojo atsakymo, ir štai, atsakymą ką daryti su valdžios piramide išgirdo iš paprastų žemdirbių, -dviejų žemaičių. Jis šią mintį savyje nešiojo seniai, -prieš aštonerius metus, kai dirbo budinčiu santechniku vienoje bendrovėje, vieno naktinio budėjimo metu įkrito į šulinėlį: -Atsibodo vergauti... -Rek trauktis į pogrindį, - tarė sau, tuo metu santechnikas Untis, ir pradingo, - nebegrįžo į namus vakarienei. Visa laimė, kad buvo apsirūpinęs patikima apsaugos įranga. Valanda, - gal dvi, galinėjosi su stichija, kol pagaliau buvo išmestas į marias, - ant Kiaulės nugaros, bet neilgam, -bangos buvo greitai nuplautas. Po ilgo galinėjimosi su srovėmis pavyko išnerti pro uosto vartus ir buvo išstumtas į Baltijos jūrą. Laimei Baltijos jūroje pasitaikė į žvejų tinklus įstrigęs roniukas „Spiglys“. Išnarpliojęs jį iš tinklų, santechnikas Untis plaukiojo kartu su juo, kol pagaliau po kelių valandų pasiplaukiojimo, vargais negalais, buvo pastebėtas į Klaipėdą, į Juros šventę plaukiančio vieno burlaivio kapitono, -jo vardas, kiek prisiminė santechnikas Untis, buvo Jūzaps iš Žemaitijos. Narai iškėlė jį ant denio, ir pirmą ką pasakė kapitonui Jūzapui merdintis santechnikas Untis, taj pašnibždėjo į ausį mintį apie naujai apsiskelbusius Lietuvos gelbėtojus iš partinių sektų. Apsiskelbę, šie galvočia, tarnauti Lietuvai, žmonės juos išrenka, o vėliau, kaip paiškėja, pamiršta dėl ko atėjo, visiškai nesirūpina Lietuvos žmonėmis, pataikauja globolistams ir skatina nežabotą emigraciją. Nuo to laiko santechnikas Untis su Kapitonu nebeišsiskyrė. Kapitonas Jūzaps laikėsi susitarimo, ir po daugelio metų, šią mintį pagaliau išdrįso pateikė svarstymui Generalineme Štabe; tautoje sklandančius pasiūlymus ne tik verta, bet ir būtiną svarstyti, apsvarsčius suderinti, patvirti ir nedelsiant vykdyti. -Gerbiamas Česlovai, ar pritariate šiems dviems žemaičių džentelmenams, -paklausė šturmanas Geležėlė. -Pažadus nevykdančius reikia pamokyti taip, kad keliai linktų ir dantys;-D-d-d-d, - barškėtų. Česlovas pažiūrėjo šturmanui į akis, - minutėle tylėjo. Jis negalėjo staigiai atsakyti; jam buvo labai gaila prabėgusių metų ir brandintos, niekada neįvykdomos socialistinės įdėjos pagal Švedišką modelį, -todėl neskubėjo atsakyti, - muistėsi kaip pralošęs eilinę šachmatų partiją. Šturmanas Geležėlė laukė atsakymo čia ir dabar, -nedelsiant. - Taip, pritariu, Šturmane. -Su naujos kartos socialistais nebeįmanoma susikalbėti. - Dvarus plečia, o taj prieštarauja mano, socialinio teisingumo nuostatoms. -E, - maudžia širdį... -Prisiminiau, -viską prisiminiau, -mano ir Vikingo Mykolo partinė socialistinė sekta nepasiteisino ir skaudžiai apvylė Lietuvą. -Aš sutinku, kad ją ir visas kitas partines, ir iškreiptas, netradicines religines sektas reikia paleisti, naujų nebekurti ir atversti naują, baltą, švarų Lietuvos modelio kūrimo puslapį. -Negaliu nepritarti šių žemaičių pasiūlytai naujai Lietuvos kūrimo įdėjai, kitaip aš būčiau savo Tėvynės ir visuomenės priešas. Patylėjęs minutėle Česlovas susijaudino ir puošniai išsiuvinėta tebiteiką, nubraukęs riedančią ašarą, tarė: -E, Šturmane, uždainuokim: -Kur lygus laukai, -Snaudžia tamsūs miškai, -Lietuviai- žemaičiai dūmuoja. Netoliese sedėję Valdas su Almute nebeiškentė, buvo jiems įdomu žinoti apie ką kalbasi šturmanas Geležėlė ir ilgametis vikingo Mykolo bendražygis Česlovas. Atsiprašęs, prisėdo šalia, į ratelį pasikvėtė žemaičius Jeronimą ir Telesporą, sustojo rateliu, apsikabino per pečius, pasitarė ir visi kartu darniai užtraukė: -Galanda kirvius, kalavijus aštrius ir juodbėrius žirgus balnuoja... Česlovas neturėjo apsoliučios muzikinės klausos kaip Vytautas, bet kaire koja gerai jautė maršo ritmą;-Viens-du-trys graži Lietuva...
Žaidimas, krepšinio aikštelėje, trečiame kėlinyje pasuko įprasta kaimams ir miesteliams budinga gatvės padaužų papratimu, bet taisyklės nepasikeitė, -teisėjas Brazauskis laikėsi kietai. Žaidimas tapo įdomesnis, nes visi žaidėjai lakstė kaip pašėle; kartais krenta, kartais nekrenta, bet žaidimas tapo patrauklesnis ir įdomesnis, -trykšte tryško žaidybine aistra. Pradžioje žemaitukams nelabai sekėsi, - teko kelis kartus vinam kitam paslysti ant putų, ir kristi ant žemės šaltos, bet tai nutiko tik per pirmas penkias minutes, kol nuo priešininkų kojų drabstėsi gydomosios putos. Rimtesnių traumu pavyko išvengti. Pradžia žemaičiams buvo nevykusi, -priešininkai išlygino ir pralenkė žemaičius; -73-57.
Bet šie peranksti atsipalaidavo ir patikėjo pergale. Žemaičiai per likusias penkias minutes perprato priešinikus, - per eilinę minutėlę, -po stratego Vlado Agrasto, konsultantų Rimo Kurtinio ir Antano iš Sireikių profesionalių patarimų pasikeitė žaidimo braižas. Žemaičių šalti nervai, - išvedė Europos rinktinę iš pusiasvyros, -jų nervai nebeatlaikė. Šie ėmė daryti klaidas, užsidirbo baudų, -dėka jų, žemaičiai beveik prisivijo priešininkus. Europos rinktinė neatlaikė spaudimo, nes katalonai ir prancūzai pamtė artėjančius, nuo galvos iki žemės ištatiruotus du tipus. Jie artėjo grėsmingai kraipydamiesi į šonus;-Jie-Jie, -Jie-jie... -Jie, -žaibuodami akimis, vienas masažuodamas kairiu delnu, -dešinio kumčio nariukus, -antras, per delną plakdamas tampriai suvytą kanapinį pantį;-Lai dzyvoj tautų draudzibą, -tare duetu. Gazuolis su Navaru pažino juos nuo Eurolygos laikų, - neįprastomis aplinkybėmis buvo susitikę Kaune.... -Ei, -Toni, - bralikai Maciai vėl čia, -perspėjo Rodrigesas Gazolį... Teko Europos rinktinei žaisti pagal dviejų braliukų, tyliai pasufleruotas taisykles, - taškas į tašką. Trečias kėlinys baigėsi apyligiai, bet Europos čempionų rinktinės nepasivijo. Ant lentos užrašė: 91- 89, žemaičių nenaudai. Teko žemaičiams mobilizuotis; pakėlę akis į dangų, meldė Fortūnos, kad jų neapleistų: -Pasaulyje kitaip nebūna, -Prisijaukinsime ir mes Fortūną, -Penkias minutes nemiegosim, -Ir į kaulus duosim, duosim...