Petras stovi prieš šviesoforą
raudona virsta žalia
kraujas pagimdė mišką
ne be reikalo dėjom galvas
sujudo širdis ir paslėpsnis
bet reikia eiti per gatvę.
Petras lenkiasi gatvei
lenkias pasaulio didybei
lenkias, nes diegia pilvą
nes taip daugiau nebegali
nes aplink taip gražu.
Bet gatvė Petro nelaukia
šviesoforo spalva vėl pakinta
sugrįžta baisingas burzgimas
dūzgia galvoj ir aplinkui
raudonam saulėlydy tarpsta
pasaulio galas ir vėl pradžia.