Prarasta piniginė

Trys vaikiščiai apspito ir
iš užpakalinės kišenės
žaismingai nugvelbė piniginę  -
korteles,  monetas, tėvo nuotrauką. 

Būčiau gyvenęs autobuse,  bet jis sustojo.
Išlaipintas, atpažinau seniai pamirštą 
gatvę ir ten manęs laukiantį
Arvydą B.,

be galo šlykštų tipą,
galimai susijusį
su rytiniu nuotykiu.

Paglosčiau skruostą,
paprašiau gražinti tai, ką atėmė
laikas ir puikybė. 

Dabar jis elgėsi draugiškiau,
kadais mokykloje pareiškęs,
kad negaili pinigų, o 
dėl  kapeikos užmuštų žmogų.

Ieškojome piniginės rūsyje,
ant medinio stalo išdėliotuose
baltuose  maišeliuose,
kur pampo sukauptas pavogtas turtas.

Jis išbarė vaikiščius,
apšvarinusius mane,
apgailestavo, kad
neatsirado.

Pabudęs patikrinau švarką.

Nuneščiau grražinčiau piniginę, tam, kuris
jos visą naktį ieškojo,

bet šį kartą ją pasilaikysiu sau.