Niekieno žodis

Aš esu tiktai niekieno žodis,
iš godos didelės išsiritęs,
žeis mane ir spygliai sodo rožės,
kai ją liesiu aš švelniai kas rytą.

Aš esu strazdo sparnas nuplėštas,
vienišesnis už akmenį lauko,
lyg svetys nei prašytas, nei kviestas
vis krentu aš į mylimos plaukus.

Aš esu daug dažniau neištartas,
prisikelt jai ant lūpų betrokštąs,
kartais net koneveiktas ir bartas,
ir tylos vandenynan nublokštas.