Mes galim nelipt į tą pačią upę

Mes galim nelipt į tą pačią upę
Yra dar parkų, miškų ar kajučių,
Kurių ežerai kitų laivus supa,
Nors burės žymėtos ženklu rugpjūčio.

Mes galim nelipt į tą pačią upę
Mes galim ne sirgt, ne dainuot, net ne mirti,
Nes žvaigždės kitų plaukuose dabar tūpia,
Kai ima rugpjūtį nevaldomos birti.

Mes galim užtvenkti viską kas buvo
Kad naktys nestingtų, rytai nedrebėtų,
Kad būnant toli nestigtų budrumo
Rugpjūčio spektalyje ieškant sau vietų.

Ir galim palikti (nors mintys ne vėsios),
Jei naktys netikros - atsitiktinės.
Nes toj pačioj upėj nėra mums jau vietos.
Ten buvome pirmos. Ir paskutinės.